Popular Scientific Discourse in English and Lithuanian: A Multimodal Perspective

Šios disertacijos tikslas – išanalizuoti mokslo populiarinimo diskursą anglų ir lietuvių kalbomis multimodaliuoju aspektu. Multimodalioji analizė – pakankamai nauja diskurso analizės prieiga, kai analizuojama ne tik kalba, bet ir kitos raiškos priemonės (pvz., paveikslėliai, nuotraukos, diagramos). Taigi šiame tyrime analizuojami dominuojantys neverbaliniai (nejudantys paveikslėliai) ir verbaliniai elementai (autoriaus požiūrio raiška, intertekstualumas ir interdiskursyvumas). Analizė parodė, kad nuotraukose ir paveikslėliuose vaizduojami stereotipai (pvz., stereotipiškai vaizduojamos profesijos, lytys ar nevakarietiškos kultūros). Taip pat atskleidžiama, jog vaizdinių raiškos priemonių funkcijos skiriasi: nuotraukos ir paveikslėliai ne tik informuoja, bet ir atlieka tarpasmeninę, estetinę, naratyvinę ar kitas funkcijas. Santykis tarp teksto ir vaizdo irgi nevienareikšmis: jis varijuoja nuo glaudaus, kai tekstu aprašomi vaizdiniai aspektai, iki pakankamai atsieto, kai tarp raiškos priemonių nėra aiškaus tiesioginio ryšio. Labiausiai dominuojančių verbaliųjų bruožų analizė atskleidė, kad autoriaus požiūrio raiška mokslo populiarinimo straipsniuose anglų ir lietuvių kalba ženkliai nesiskiria. Pagrindinis skirtumas pastebimas lyginant mokslo populiarinimo ir akademinį diskursą. Anglų kalba daugiau autoriaus požiūrio bruožų vartojama akademiniame diskurse, o lietuvių kalba – jų daugiau kaip dvigubai daugiau mokslo populiarinimo diskurse. Pastebėta, jog anglų mokslo populiarinimo diskursas itin intertekstualus ir interdiskursyvus. Intertekstualumas irgi būdingas lietuvių mokslo populiarinimo diskurso bruožas, tačiau interdiskursyvumo elementų beveik nėra.The aim of this dissertation is to analyze popular scientific discourse in English and Lithuanian from a multimodal perspective. Multimodal analysis is a comparatively new approach to discourse analysis which discusses not only language but also other modes, such as pictures, photos, videos, or graphs. Thus, the present investigation combines the analysis of non-verbal (non-moving images) and verbal elements (the author’s stance, intertextuality, and interdiscursivity), which appeared to be the most dominant modes in both languages. The analysis has revealed that the visual mode typically shows stereotypes depicted in pictures or photos (e.g., stereotypes of professions, gender, or non-Western cultures). The present investigation also demonstrates that the functions of the visual mode are varied: pictures and photos serve not only the informative, but also interpersonal, aesthetic, narrative, and other functions. The relationship between the textual and the visual is not homogeneous as it varies from very close when the textual describes the visual to a looser one when there is no direct relationship between the modes. The analysis of the verbal mode has revealed that the expression of the author’s stance is not very different in English and Lithuanian. The main difference can be observed when comparing popular scientific and academic discourse. In English more author’s stance features are used in academic discourse, while in Lithuanian they are used more than twice in popular scientific discourse. Furthermore, English popular scientific discourse is highly intertextual and interdiscursive. In Lithuanian intertextuality is also a common feature; however, interdiscursive elements are reduced to a minimum.Vytauto Didžiojo universiteta