The expression of emotional competences among social workers' assistants in infant homes

Kūdikių namuose augantys vaikai yra ypatingai pažeidžiama visuomenės dalis. Nuo gimimo iki trejų metų formuojasi vaiko emocijos, saugumo, pasitikėjimo jausmas, padedami pagrindai socialiniams santykiams. Tiesioginį darbą su šiais kūdikiais dirbantys darbuotojai, norėdami užtikrinti optimalią vaiko raidą, privalo turėti ne tik aukštas profesines, bet ir emocines kompetencijas. Taip pat darbas vaiko globos namuose priskiriamas prie fiziškai ir psichologiškai sunkios profesinės veiklos, kuriai kokybiškai atlikti bendradarbiaujant ir sugebėti atgauti pusiausvyrą yra reikalingos socialinių darbuotojų padėjėjų emocinės kompetencijos. Šio darbo tikslas- atskleisti kūdikių globos namų socialinių darbuotojų padėjėjų emocinių kompetencijų raiškos ypatumus. Siekiant užsibrėžto tikslo, atskleidžiami socialinio darbo ypatumai kūdikių globos namuose, pagrindžiama emocinių kompetencijų svarba šiose įstaigose, nustatomi emocinių kompetencijų ryšiai su vaikų raida, suaugusiųjų socialinių santykių bei darbo kokybe. Taip pat analizuojami emocinių kompetencijų formavimosi veiksniai, kurie apima ankstyvąją asmens patirtį, socializacijos procesus, kryptingą mokymąsi bei organizacijos mikroklimato ypatybes. Empirinis tyrimas atliktas naudojant kokybinio tyrimo metodą. Duomenų rinkimo metodas- struktūrizuotas interviu, tyrimo duomenys analizuoti atliekant fenomenologinę turinio (content) analizę. Tiriamųjų imtį sudarė 8 socialinių darbuotojų padėjėjai, dirbantys tiesioginį darbą su kūdikiais globos namuose. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog socialinių darbuotojų padėjėjai darbe su kūdikiais ir interakcijose su kolegomis naudoja asmenines ir tarpasmenines emocines kompetencijas, tačiau jos reiškiamos daugiausiai remiantis asmenine patirtimi, intuicija, taip sudarant prielaidas veiklai, neįvertinus globojamų kūdikių specialiųjų poreikių bei jų emocijų ugdymo. Nustatytas žinių apie emocijas bei jų reikšmės įvertinimo trūkumas. Veiksniai, suaktyvinantys emocinių kompetencijų raišką, yra siekimas patenkinti kūdikių poreikius, tikėjimas savo darbo prasmingumu, siekimas įveikti sunkias situacijas bei negatyvias emocijas, ilgametė darbo patirtis. Viena problemiškiausių sričių, slopinanti emocinių kompetencijų raišką ir sukeliantis negatyvias patirtis, nustatyta neigiama komunikacija išreiškiant negatyvų grįžtamąjį ryšį ir nepasitikėjimą iš organizacijos vadovaujančių asmenų. Aukšta socialinių darbuotojų padėjėjų vidinė motyvacija kokybiškam darbui leidžia daryti prielaidas, jog emocinės kompetencijos gali būti gerinamos mokymų pagalba ir keliant kūdikių globos namų vadovų emocinį kompetetingumą.Children placed in infant homes is especially vulnerable part of society. Essential emotions, sense of attachment and trust are developed and basis for social relationships are made from child birth until age 3. Professionals who work directly with those infants, have to have both good professional and emotional competences to guaranty the best possible child development in infant homes. On the other hand, work in institutional child care is known as physically and psychologically intensive, and it is crucial for social workers‘ assistants to have emotional competences to reach quality in work and to be able sustain the personal and professional balance. The objective of this paper- to reveal the peculiarities in expression of emotional competences among social workers’ assistants in infant homes. Fulfilling the objective, peculiarities of social work in infant homes are revealed, the importance of emotional competences in institutional child care are justified, influences on child development, adult social relationships and work quality are identified. Further, the factors in development of emotional competences are analyzed: early personal experience, processes of socialization, academic learning and organizational climate. Qualitative research was performed. Instrument of the research- structured interview was used, data was analyzed using phenomenological content analysis method. Sample of research were 8 social workers’ assistants working in infant homes directly with babies. Results of the research indicated, that social workers’ assistants are using personal and interpersonal emotional competences in interactions with infants and co-workers. However, they are expressed using personal experience, intuition, which makes the presumption for unevaluated special needs and insufficient emotional education of infants-in-care. Lack of social workers’ assistants knowledge about emotions and its importance is found. The factors of intensive expression of emotional competences are efforts to fulfil needs of infants, to cope with difficulties and negative emotions, believing in importance of work, working experience. The negative communication provided from directors of infant homes using negative feedback and mistrust, is one of the most problematic aspects which reduce expression of emotional competences and raise negative job experiences among social workers’ assistants. High inside motivation to make high-quality work found among social workers’ assistants is a presumption for good results in better expression of emotional competences, if EC training for social workers’ assistants and directors of infant homes were provided.Vytauto Didžiojo universiteta