Cyber Security Discourse in the Internet Media of Lithuania

Kibernetinės erdvės iškilimas ir globalus paplitimas lėmė naujos saugumo srities – kibernetinio saugumo – atsiradimą saugumo studijose ir saugumo politikos darbotvarkėse. Į kibernetinę erdvę perkeliant vis daugiau įvairiems sektoriams gyvybiškai svarbios informacijos bei infrastruktūrų, tolygiai didėja ir valstybių priklausomybė nuo kibernetinės erdvės. Taigi, nors ir itin nauja, ši saugumo sritis įvairių pasaulio valstybių jau pripažįstama, kaip nacionaliniam saugumui svarbi sfera. Kita vertus, technologinė kibernetinių grėsmių specifika lemia ir sudėtingą šių grėsmių identifikavimą bei jų keliamo pavojaus prognozavimą. Siekiant nustatyti, kaip kibernetinio saugumo problemos yra suvokiamos Lietuvoje, darbe išsikeltas tikslas - ištirti Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje vyraujantį kibernetinio saugumo diskursą bei „kalbos aktus“, sugrėsminančius kibernetinio saugumo problemas. Atsižvelgiant į keltus uždavinius, šiame darbe pristatoma: saugumo sampratos kaita ir (kaip vienas šios kaitos rezultatų) Kopenhagos saugumo studijų mokyklos atstovų sukonstruota sugrėsminimo teorija; analizuojama kibernetinio saugumo samprata, kibernetinių grėsmių sklaidos spektras, rūšys, šaltiniai bei taikiniai. Empiriniame tyrime, pasitelkiant kiekybinį turinio ir kokybinį diskurso analizės metodus, tiriamos Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje 2012-2013 metais aptinkamos kibernetinio saugumo klausimų aktualizavimo tendencijos; analizuojamos kibernetinio saugumo kategorijų bei tikslinių kibernetinių atakų, nukreiptų prieš Lietuvos objektus, reprezentavimas ir diskurse aptinkami sugrėsminantys „kalbos aktai“. Sugretinant kibernetinio saugumo diskursą su Lietuvos politinę darbotvarkę atspindinčiais dokumentais, įvertinama, kokiais atvejais ir kokioms sąlygoms esant kibernetinio saugumo klausimus sugrėsminantys „kalbos aktai“ skatina problemų perkėlimą į nacionalinę politinę darbotvarkę.The rise and the global spread of the cyber space became the reason for a new field, known as cyber security, to appear in the security studies and security policy agendas. Due to the importance of information and infrastructures moved into the cyber space, nation states are becoming more and more dependent on this virtual domain. Thus, although particularly new, cyber security is already considered as highly important area in the context of national security by different countries all over the world. Technological specifics of cyber security, however, determine that the identification and risk prediction of cyber threats are challenging and complicated. Willing to identify the perception of cyber-related issues in Lithuania, an objective was set – to research the predominant cyber security discourse in Lithuanian internet media and explore the \"speech acts\", securitizing cyber security problems. Considering the objectives set, master theses presents such aspects as: the development of the concept of security and the securitization theory, which was used in the thesis; the analysis of cyber security conception, the dispersion, types, sources and targets of cyber threats. The empirical part of the research was done using the methods of content and discourse analysis, which were used in order to analyze the cyber security discourse of Lithuanian internet media in the year 2012-2013. In the thesis there is likewise presented the representation of the main categories of cyber security and the “speech acts”, discussing the particular incidents, directed against specific entities of Lithuania. While comparing cyber security discourse with the documents, reflecting Lithuania's policy agenda, it is evaluated in what cases and circumstances the securitizing \"speech acts\" cause the transference of cyber security problems to national policy agenda.Vytauto Didžiojo universiteta