Lietuvos abstrakčioji tapyba sovietmečiu

The Aim of the research is to define and analyse works of Lithuanian abstract painting during the Soviet period by establishing and comparing the diversity of criticism and practices of abstract art in Lithuania over several decades (from the end of the 1950s to the 1980s). In this thesis abstract paining is treated as a radical artistic reaction in Lithuania in terms of its theoretical and historical characteristics, and the general artistic context during the Soviet period is analysed in terms of socio-political issues. This is a study of the most celebrated examples of Western European art (also American art) presenting the most recent tendencies that developed out of them and juxtaposing it with the Central European culture (as the area of Soviet influence). Western European culture and its artistic movements were a complete opposition to the artificially built Eastern Block during the Soviet period. The forced separation of this period defined its unique qualities that found one expression in Central Europe and a different one in countries occupied by the Soviets (eg. in Lithuania); it also formed the position of freedom of an alternative art. Whereas in the West abstraction, in its own time, was the great boom of modernism because it freed painting from the traditional language of ‘representation’ and illustration, in Lithuania, in its local context, it had more functions: it was considered to be the great achievement of late modernism that helped to discover newer than mimesis aesthetic expressions in art; it was also a successful attempt to deny the enforced ideological rules of socialist realism. The Object of the Research is Lithuanian abstract painting of the end of the 1950s – 1980s: its beginnings (the end of the 1950s, works by S. Kisarauskienė, V. Kisarauskas, J. Švažas, L. Katinas etc.), its crystallisation (works by R. Lankauskas, V. Žilius, Š. Šimulynas, V. Šerys and others created until the end of the 1980s), unique models of painting (paintings by K. Zimblytė, J. Čeičytė, V. Povilaitis and E. A. Cukermanas) and their transformations (works created by A. Vaitkūnas, H. Čerapas, R. Katiliūtė, L. Drazdauskaitė, R. Jankauskas-Kampas and others created in the 1980s).Disertacijos santraukoje nurodomi analizuoti Lietuvos abstrakčiosios tapybos kūriniai sovietmečiu, išskiriant ir lyginant kelių dešimtmečių (nuo šeštojo pabaigos iki devintojo) dailės ir dailės kritikos įvairovę Lietuvoje. Abstrakčioji tapyba, peržvelgus jos teorinius ir istorinius akcentus, vertinama kaip radikali meninė reakcija Lietuvoje, o bendras meninis kontekstas sovietmečiu analizuojamas iš sociopolitikos problematikos perspektyvos. Tai Vakarų Europos (bei iš JAV atkeliavusių) žymiausių pavyzdžių analizė, pateikianti išsivysčiusias iš jų naująsias tendencijas ir Vidurio Europos (kaip sovietmečio įtakos lauko) kultūrų sugretinimas. Visiška priešingybe sovietmečio dirbtinai suręstam Rytų blokui buvo Vakarų Europos kultūra ir jų meninės srovės. Priverstinis to laikotarpio atskyrimas nulėmė savitumus, vienaip pasireiškusius Vidurio Europoje, kitaip – sovietų okupuotose šalyse (pvz., Lietuvoje), ir iššaukusius kitokio meno laisvės poziciją. Vakaruose abstrakcija buvo modernizmo suklestėjimas, tai reiškė išsivadavimą iš tradicinės dailės kalbos, susijusios su vaizdo atvaizdavimu. Lietuvoje abstrakcijos apraiškos turėjo ir kitokių funkcijų: plastinės meninės kalbos įvairove buvo bandoma paneigti priverstinai primestą socrealizmo ideologiją. Disertacijos santraukoje atskleidžiamos Lietuvos abstrakčiosios tapybos formavimosi prielaidos ir galimybės. Abstrakčiosios tapybos užuomazgos –– S. Kisarauskienės, V. Kisarausko darbų pavyzdžiai, J. Švažo, L. Katino ir kt. tapyba XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje, jos kristalizacija (iki aštuntojo dešimtmečio pabaigos sukurti R. Lankausko, V. Žiliaus, Š. Šimulyno, V. Šerio ir kt. darbai), saviti abstrakčiosios tapybos modeliai (K. Zimblytės, J. Čeičytės, V. Povilaičio ir E. A. Cukermano tapyba) ir jų transformacijos (devintojo dešimtmečio A. Vaitkūno, H. Čerapo, R. Katiliūtės, L. Drazdauskaitės, R. Jankausko-Kampo ir kt. kūryba).Vytauto Didžiojo universiteta