Lirhuanian rivers water pollution and water quality trend 1992-2009 year

SANTRAUKA Šiame darbe analizuojamos Lietuvos upių teršimo iš taškinių taršos šaltinių bei vandens kokybės kitimo tendencijos 1992–2009 metais. Tikslui pasiekti naudoti Aplinkos apsaugos agentūros sukaupti 1992–2009 m. duomenys apie teršiančių medžiagų kiekius patenkančius į upes bei upių monitoringo duomenys. Analizuojant upių vandens kokybę, atrinktos sutelktąją taršą atspindinčios ir per visą analizuojamą periodą nesikeitusios monitoringo vietos Nemune, Neryje, pirmos bei antros eilės Nemuno intakuose. Patenkančių teršiančių medžiagų kiekiai analizuoti Nemune, Neryje bei pirmos eilės Nemuno intakuose. Pagrindiniai analizuojami parametrai: BDS7 ir biogeninės medžiagos: NB, Nmin, NO3, NH4, PB, PO4. Išanalizavus sutelktosios taršos kitimo tendencijas, nustatyta teršiančių medžiagų – BDS7, bendrojo azoto, fosfatų ir bendrojo fosforo – kiekių išleidžiamų į Lietuvos upes 1992-2009 m. mažėjimo tendencijos. Mažėjant išleidžiamų teršalų kiekiui, daugeliu atvejų vandens kokybė taip pat gerėjo. Sparčiai mažėjant organinei taršai, nustatytas vandens kokybės gerėjimo pagal šį rodiklį vėlavimas. Nemune organinių medžiagų koncentracijos statistiškai patikimas mažėjimas, žymiai sumažėjus apkrovoms, prasidėjo po 7 metų, Neryje – po 6, pirmos eilės Nemuno intakuose – po 4 metų. Didesnėse upėse didesnė vandens teršimo iš dugno nuosėdų inercija, todėl jose, lyginant su mažesnėmis upėmis, vandens kokybės gerėjimas prasideda vėliau. Labiausiai, lyginant su apkrovų mažėjimu, vėlavo mažai tirpių fosforo junginių koncentracijos. Tuo tarpu, azoto junginiams, kurie pasižymi dideliu tirpumu, jokio vėlavimo neužfiksuota. Išanalizavus skirtingų medžiagų koncentracijos vandenyje priklausomybę nuo apkrovų, organinės taršos, amonio ir fosfatų atvejais beveik visose upėse užfiksuotas stiprus teigiamas ryšys, kuris rodo, kad šių medžiagų koncentraciją upių vandenyje daugiausia lemia sutelktosios taršos šaltiniai. Silpniausia ir statistiškai nepatikima koreliacija nustatyta tarp nitratų apkrovų ir jų koncentracijos vandenyje. Tai rodo, jog nitratų koncentraciją upių vandenyje labiau lemia pasklidoji tarša. Darbe nustatytas neigiamas kritulių kiekio ryšys su organinių medžiagų, amonio ir fosfatų koncentracija upių vandenyje. Tuo tarpu kritulių gausumo ryšys su nitratų koncentracija vandenyje yra teigiamas ir daugeliu atvejų statistiškai patikimas. Tai rodo, kad lietingais metais žymiai padidėja nitratų išplovimas iš žemės ūkio naudmenų ir net padidėjus upių debitui, jų koncentracija upių vandenyje padidėja.This investigation examines Lithuanian river pollution from point sources and water quality trends in 1992-2009 year. In order to achieve the objective of this research, data of Environmental Protection Agency of pollutants loads and river monitoring is used. The unvaried monitoring sites were selected during the period 1992-2009. The objects of this investigation is Nemunas, Neris, the first and the second order affluent of Nemunas. The pollutants loads has been examined in the same rivers. The main parameters were analyzed: biochemical oxygen demand (BOD7) and nutrients: total and inorganic nitrogen, nitrates, ammonium, total phosphorus and phosphates. The organic pollution and pollution of total nitrogen, phosphates and total phosphorus from point sources in Lithuanian rivers showed downward trend during the whole period. According to decreased point source pollution, water quality in many cases improved as well. The rapid decrease in organic pollution from point sources determined water quality improvement in delay. The delay in Nemunas is 7 years, Neris – 6, first affluent of Nemunas – 4 years. Mostly, compared with the loads decrease, delayed slightly soluble phosphorus concentration. Meanwhile, nitrogen compounds, which have a high solubility, did not show the delay. The load of organic pollution, ammonium and phosphate and the same water quality parameters in many cases showed a strong positive correlation, which indicates that the concentrations of these substances in river water is determined by point pollution sources. The weakest and statistically unsignificant correlation was found between nitrate concentrations in the water and nitrate loads of water. This indicates that nitrate concentrations in river water is determined by non-point source pollution. The precipitation and the concentration of BOD, ammonium and phosphate in river water showed negative correlation. Meanwhile, the abundance of precipitation and nitrate concentration in water had positive and statistically significant correlation. This indicates that during the rainy years more nitrates leaches from agriculture lands and the concentration of nitrates increases in the water of rivers.Vytauto Didžiojo universiteta