Retorinės strategijos Donaldo Trampo ir Dalios Grybauskaitės politinėse kalbose

The purpose of this research was to investigate what rhetorical strategies are applied in preelection speeches of two presidents – the president of the United States Mr. Donald Trump and the president of the Republic of Lithuania Ms. Dalia Grybauskaitė. To achieve this aim qualitative rhetorical analysis was employed and the following objectives were set: to identify rhetorical strategies used in political speeches by the two presidents in order to determine the patterns of the usage of rhetorical strategies; to investigate the differences in the employment of rhetorical strategies in two politicians’ pre-elective speeches; and to interpret and explain the choice of rhetorical strategies applied in political speeches. The results of the study demonstrated that in the pre-election speeches, D. Trump mostly refers to ethos in order to persuade the audience, whereas D. Grybauskaitė appeals to pathos in her pre-presidency addresses. In addition, both presidents apply the same rhetorical tropes, however, these stylistic devices transfer different messages. Further studies on the implementation of rhetorical strategies in political discourse must be conducted in order to relate particular events or situation in the country with the politicians’ application of different rhetorical strategies in their speeches.Magistro darbo tikslas buvo išnagrinėti retorinių strategijų taikymą Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trampo ir Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės priešrinkiminėse kalbose. Šiam tikslui pasiekti, buvo išsikelti tokie uždaviniai: išanalizuoti dviejų politikų taikomas retorines strategijas, susiejant jas su komunikaciniu tikslu, ištirti retorinių strategijų lingvistinį realizavimą skirtingomis stilistinėmis priemonėmis, bei palyginant dviejų prezidentų taikomas retorines strategijas išsiaiškinti, kurios jų yra skirtingos ir kodėl. Tyrime buvo naudojamas kokybinės retorinės analizės metodas gautų rezultatų apibendrinimui ir įvertinimui. Tyrimui atlikti rankiniu būdu buvo sudarytas 8 Donaldo Trampo ir 35 Dalios Grybausakaitės priešrinkiminių kalbų tekstynas. Analizuotos Donaldo Trampo buvo pasakytos 2016 metais, o Dalios Grybauskaitės – nuo 2014 sausio iki liepos mėnesio, prezidentės antros kadencijos rinkimų metu. Tekstų, naudotų darbo tyrimui apimtis – 18 598 Donaldo Trampo žodžių ir 14 427 Dalios Grybauskaitės žodžių. Duomenys tyrimui buvo surinkti naudojant tris šaltinius: „The American Presidency Project. 2016 Presidential Election Speeches ir Remarks“ (http://www.presidency.ucsb.edu/2016_election_speeches.php?candidate=45&campaign=2016T RUMP&doctype=5000), „The White House: Home Page“ (https://www.whitehouse.gov/) ir „Lietuvos Respublikos Prezidentė“ (https://www.lrp.lt/lt/prezidentes-veikla/kalbos/6588/201711) internetinių puslapių. Tyrimo rezultatai parodė, kad siekiant įtikinti klausytojus ir įgyti rinkėjų palankumą, prezidentai skirtingai taiko retorines strategijas. D. Trampas dažniausiai pasitelkia ethos, tuo tarpu D. Grybauskaitė – pathos savo priešrinkiminėse kalbose. Abu prezidentai žadina piliečių jausmus iškeldami opias ir jaudinančias jų šaliai problemas, t.y., švietimą, nedarbą, skurdą, patriotizmą. D. Trampas grindžia savo žinias pateikdamas statistiką apie nusiklastamumo, nedarbo lygį šalyje, tuo tarpu D. Grybausakitė daugiau pateikia pavyzdžių apie Lietuvos gerėjančią ekonominę bei finansinę padėtį, besiplečiantį traptautinį verslą ir investicijas. Be to, prezidentai realizuoja retorines strategijas skirtingosmis stilistinėmis priemonėmis. D. Trampas išreiškia ethos metaforomis ir retorinaiais klausimais, tuo tarpu aliuziją taiko realizuojant pathos, metonimijomis – logos. D. Grybauskaitė pasitelkia metaforas ir aliuzijas išreikšti pathos, o metonimijomis – ethos. Retorinius klausimus D. Grybauskaitė savo kalbose taiko retai.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta