Use of string instruments in fostering pupils motivation to learn in general music education

Muzikinio ugdymo tikslai šiais laikais krypsta į prasmingą ir reikšmingą moksleivių pasaulėžiūros formavimąs, t. y. per muzikos pamokas siekiama patirti džiaugsmą, išgirsti, pajusti, suvokti dainuojamą, grojamą muziką, judėti pagal muziką bei ją skaityti, vertinti muzikinę tikrovę, suvokti muzikos vertybes ir t.t. Tačiau peržvelgus tiek „Bendrąsias ugdymo programas“ pernelyg mažai minima instrumentarijaus pamokoje nauda, galimybės, reikšmė ir reikmė. Mokymosi motyvacija – vienas pačių svarbiausių mokymosi sėkmės ir su ja susijusių darinių komponentas. Panašiai mokymosi motyvaciją apibrėžia autoriai N. L. Gage, D. C. Berliner, kurie teigia, kad mokymosi motyvacija yra priežastiniais ryšiais susieta su mokslo rezultatais. Ji yra mokslo pažangumo siekimo priemonė ir galutinis mokymo proceso rezultatas (Čemeškaitė, 2005). Pagal Georg Felser, ,,motyvacija yra procesas, neatsiejamas nuo asmeninės disciplinos, motyvų, tikslų, taip pat vertės indentititeto, o švietimas – tai veikla, kuria siekiama ugdytiniui suteikti visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Tačiau tam yra reikalinga motyvacija” (Donatas Gražulis, 2013). Motyvacijos procesas nuo seno nagrinėjamas įvairių sričių mokslininkų, tačiau yra nepakankami išnagrinėtas asmenybės ugdymo bei mokymosi kokybės aspektais. Motyvacija – tai vienas iš svarbiausių faktorių, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir pasiekti gerų ugdymo (si) rezultatų. Šiame darbe siekiama išsiaiškinti mokinių muzikos mokymosi motyvacijos ypatumus, naudojant styginius instrumentus muzikos pamokoje. Remdamiesi mokytojų praktine patirtimi ir kitų autorių tyrimais, analizuojame mokinių mokymosi motyvacijos skatinimo galimybes muzikiniame ugdyme naudojant styginius muzikos instrumentus. Problemos aktualumas. Mokiniai muzikiniame ugdyme dažnai yra mažai motyvuoti. Pamokos metu grojama vieninteliu instrumentu – pianinu. Neretai bendrojo ugdymo mokyklose muzikos instrumentai net nebenaudojami, skamba tik muzikiniai garso įrašai. Pagal Georg Felser, ,,motyvacija yra procesas, neatsiejamas nuo asmeninės disciplinos, motyvų, tikslų, taip pat vertės indentititeto, o švietimas – tai veikla, kuria siekiama ugdytiniui suteikti visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Tačiau tam yra reikalinga motyvacija” (Donatas Gražulis, 2013). Remiantis Švietimo įstatymų bendrosiomis nuostatomis (2012) reikia ugdyti mokinių pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų šeimai, tautai, visuomenei, Lietuvos valstybei sampratą, bei poreikį dalyvauti Respublikos kultūriniame, visuomeniniame gyvenime. Norint, kad klasė būtų susidomėjusi, o ugdomoji veikla – produktyvi, būtina reaguoti į mokinių motyvaciją, nes ji neskatinama blėsta, todėl mokytojams vertėtų naudoti naujausius muzikinio ugdymo metodus, atsižvelgiant į jaunimo poreikius. Tyrimo objektas – mokinių muzikos mokymosi motyvacija naudojant styginius muzikos instrumentus bendrajame muzikiniame ugdyme. Tyrimo tikslas – atskleisti mokinių motyvacijos ypatumus, naudojant styginius muzikos instrumentus. Tyrimo problema – ar gali intensyvesnis styginių instrumentų naudojimas skatinti mokinių mokymosi motyvaciją muzikiniame ugdyme. Tyrimo uždaviniai: 1. Atlikti naujausių švietimo dokumentų, mokslinės ir metodinės literatūros analizę pagal pasirinktą darbo temą. 2. Atskleisti, kaip mokinius motyvuoja styginių instrumentų naudojimas muzikiniame ugdyme. 3. Išsiaiškinti svarbiausius muzikos mokymosi motyvacijos veiksnius. Tyrimo metodai ir metodologija: metodologija grįsta kokybinio ir kiekybinio tyrimų derinimu, šiuolaikine mokymosi paradigma. Empiriniu tyrimu buvo siekiama nustatyti, kaip styginių instrumentų naudojimas skatina motyvaciją mokytis Vilniaus Bendrojo ugdymo mokyklose muzikos pamokose ir kokią įtaką daro mokinių motyvacijai mokytis. Siekiant nustatyti styginių instrumentų naudojimo situaciją ir įtaką muzikiniam ugdymui buvo atliktas kiekybinis tyrimas pateikiant anketas bendrojo ugdymo mokyklose į kurias atsakė 123 mokiniai ir kokybinis tyrimas atliekant interviu su septyniais muzikos mokytojais metodininkais iš Vilniaus miesto. Metodai: Teoriniai: darbo temą atitinkančios mokslinės ir metodinės literatūros, švietimo dokumentų analizė. Empiriniai: mokinių anketinė apklausa raštu; busimųjų muzikos mokytojų apklausa raštu; mokytojų apklausa intervių forma. Statistiniai: absoliučių ir procentinių dažnių skaičiavimas; atvirų klausimų turinio (kontentinė) analizė. Tyrimas atskleidė, kad muzikinio ugdymo tikslai šiais laikais krypsta į prasmingą ir reikšmingą moksleivių pasaulėžiūros formavimą, t. y. per muzikos pamokas siekiama patirti džiaugsmą, išgirsti, pajusti, suvokti dainuojamą, grojamą muziką, judėti pagal muziką bei ją skaityti, vertinti muzikinę tikrovę, suvokti muzikos vertybes. Norint, kad klasė būtų susidomėjusi, o ugdomoji veikla – produktyvi, būtina reaguoti į mokinių motyvaciją, nes ji neskatinama blėsta, todėl mokytojams vertėtų naudoti naujausius muzikinio ugdymo metodus, atsižvelgiant į jaunimo poreikius. Kad būtų lengviau integruoti styginius instrumentus į muzikos pamokas, galima remtis populiariausiomis pedagoginėmis koncepcijomis kaip Šiniči Suzuki, Karlo Orfo ar kt. Mokymosi motyvacija – vienas pačių svarbiausių mokymosi sėkmės ir su ja susijusių darinių komponentas motyvacija yra procesas, neatsiejamas nuo asmeninės disciplinos, motyvų, tikslų, taip pat vertės indentititeto, o švietimas – tai veikla, kuria siekiama ugdytiniui suteikti visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Mokymosi motyvacija padeda mokiniui orientuotis į tikslą, suvokti, kiek laiko reikės tikslui pasiekti, ar reikės pastiprinimo ir kokio, aktualizuoja būtinas mokinio žinias, sugebėjimus ir įgūdžius. Mokiniai norėtų mokytis groti styginiais isntrumentais ir kad jie būtų naudojami muzikos pamokose, bet neskirdami tam daugiau laiko. Mokiniams užtenka vienos pamokos per savaitę, bet norėtų jog ji būtų įdomesnė. Ne visi styginiai instrumentai yra idomūs ir ne su visais instrumentais mokiniai norėtų išmokti groti ar girdėti pamokose. Įdomiausias instrumentas mokiniams yra gitara, nes jis yra įdomus instrumentas, įvairių rušių (klasikinė, akustinė, elektrinė, bosinė), patinka jos skambesys, lengviausia išmokti groti, groja draugai ir galima pagroti draugų kompanijoje, populiariausias. Smuikas yra antroje vietoje pagal įdomumą, bet juo norėtų groti, nes yra bandę juo muzikuoti, patinka skambesys, sudėtingas instrumentas ir norisi išmokti juo groti. Muzikos pamoka mokiniams būtų įdomesnė jeigu jie pamokos metu atliktų daugiau improvizacijų, būtų daugiau žaidimų pamokoje, daugiau dainuotų ir grotų instrumentais, atliktų šiuolaikinę muziką. Mokinius domina įvairi muzikinė veikla – koncertai, projektai, karaokė, komandinis darbas. Dar vienas labai svarbus veiksnys lemiantis idomesnę pamoką yra atmosfera klasėje. Mokiniams yra svarbu mokytojo gera nuotaika ir kad jis būtų nepikto, o malonaus būdo. Esminiai žodžiai. Mokinys, mokykla, motyvacija, styginiai instrumentai, motyvas, muzikinis ugdymas.Aims of music education nowadays are directed towards meaningful and significant formation of pupils’ outlook, in other words, there is a pursuit in music lessons to experience joy, to feel, to perceive the music sung or listened to, to move according to the music, read it, assess musical reality, and perceive values of music. However, while studying “General Curricular” one may notice that possibilities of using string instruments in the music classroom, significance, need and benefit are too little referred to. Motivation to learn is one of the most relevant components of learning success or derivatives related to it. Several authors, such as N. L. Gage and D. C. Berliner define the notion of motivation to learn in a similar way. They claim that motivation to learn is related to study outcomes through causative relations. It is a means to achieve scientific progress and final outcomes of the study process (Čemeškaitė, 2005). According to Felser, “motivation is a process which is inherent from personal discipline, motives, aims and sensing values while education is an activity which enables to provide fundamentals of complete independent life for an individual and contributes to his continuous development of own abilities. However, motivation is requisite for the purpose.” (Donatas Gražulis, 2013). The process of motivation has been long analysed by scientists of various fields, however its studies from the aspects of personality development and learning quality have not been sufficient. Motivation is one of the most essential factors that manifests itself in pursuance to achieve the aims set and good (self-) education results. The paper endeavours to ascertain the peculiarities of pupils’ motivation in learning music when string instruments are employed in the music lesson. On the basis of teachers’ experience and research by other scientists, opportunities of fostering pupils’ motivation to learn while employing string instruments in the process of education are analysed. Relevance of the problem. Pupils are often little motivated in the process of music education. The only instrument played in the music lesson is the piano. There are numerous cases when music instruments are not used at all in general education schools, only music records are played. General provisions of education acts (2012) state that “you need to develop pupils’ citizenship, concept of individual rights and duties for family, nation, society and the state of Lithuania as well as the need to participate in cultural and public life of the Republic of Lithuania”. So that the class are interested and educational activities are productive, it is requisite to respond to pupils’ motivation since it decreases if not promoted, therefore teachers should employ the most modern educational music education methods considering pupils’ needs. The object of the research – pupils’ motivation to learn music employing string instruments in general music education. The problem of the research – can a more intensive use of string instruments foster pupils’ motivation to learn in general music education? The aim of the research – to disclose the peculiarities of pupils’ motivation in the context of use of string instruments in general music education. The objectives of the research: 1. To carry out a comprehensive analysis of the most recent education documents, scientific literature and literature on methodology relevant to the topic chosen; 2. To find out the relevant factors of motivation to learn music; 3. To reveal how pupils are motivated by the use of string instruments in general music education. Research methods and methodology: the research methodology is based on the analysis of scientific literature, literature on methodology and the most recent education documents, combining qualitative and quantitative research as well as the new learning paradigm. The aim of the empirical research conducted in music lessons of general education schools of Vilnius was to determine to what extent the use of string instruments fosters pupils’ motivation to learn. Quantitative research was carried out in order to disclose the peculiarities of use of string instruments in the classroom and its impact on effective formation of music education. Questionnaires were provided for 123 pupils in general education schools. Qualitative research using interview method was implemented with seven teachers-methodologists of music education in Vilnius city. Methods: Theoretical: analysis of the education documents, scientific literature and literature on methodology relevant to the topic chosen. Empirical: questionnaire survey of the pupils in written form, questionnaire survey of pre-service music teachers; interview with music teachers. Statistical: absolute and percentage frequency calculations; content analysis of open questions. The research revealed the following: 1. The analysis of literature disclosed that aims of music education are directed towards meaningful and significant formation of pupils’ outlook, i.e., there is a strive in music lessons to express joy, to hear, to perceive the music sung or listened and read it, assess musical reality, and perceive values provided by music. 2. Motivation to learn music is one of the most relevant components of learning success or derivatives related to it. It is important to respond to pupils’ motivation in a sensitive way if you want to retain the interest of the class and implement efficient activities since it decreases if not promoted, therefore, teachers should employ the most modern methods of music education considering the needs of the youth. In order to more efficiently integrate string instruments into music lessons, it is possible to refer to the most popular pedagogical conceptions such as Šiniči Suzuki, Karlo Orfo or others. 3. Pupils express their willingness to learn to play string instruments and wish they would be used in music lessons, however they would not like the teacher to allocate a lot of time for it. The respondents state that one music lesson a week is sufficient but they would like it to be more interesting and dynamic. Not all string instruments appear to be interesting and pupils would like to learn to play or listen to only some of them during their lessons. The most attractive instrument is the guitar since it is considered to be interesting and classified into several types (classical, acoustic, electric, bass), pupils like the sound of the guitar and believe it is not difficult to master it. Since other pupils play the guitar, it’s possible to play music in a circle of friends. The violin appears to be ranked second according to the interest it arouses, pupils would like to be able to play it because they have already tried it. The respondents like the sound of the violin in spite of it being a complex instrument. A music lesson would be more interesting if there were more improvisations performed, more games played, if pupils sang and played musical instruments more and if they performed modern music. Pupils are interested in various types of musical activities – concerts, projects, karaoke and team work. Another important factor making a lesson more interesting is the creative-emotional atmosphere in the classroom. The teacher’s mood is significant for pupils, it is pleasant when the teacher is not angry but nice.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta