Changes of vegetation after the ground-level forest fire in Zarasai forests' state, Salakas district

Darbo objektas – Gaisravietė Zarasų miškų urėdijos Salako girininkijos 48 kvartalo 10 sklype. Darbo tikslas – nustatyti žemutinių miško ardų: pomiškio, trako, žolinės augalijos ir samanų kaitą, metinį medienos prieaugio kitimą po pažeminio gaisro pušyne Nb augavietėje. Darbo metodai – gaisravietėje buvo parinkta 1 m pločio ir 20 m ilgio juostos. Apskaitos aikštelių pradžia ir pabaiga pažymėta natūroje. Vieno kv. m. (1m x 1 m) apskaitos aikštelėse nustatytas degavietės padengimas trako ir pomiškio augalų, žolių bei samanų danga procentais, suskaičiuoti medžių daigai, registruotos žolių ir samanų rūšys, įvertinant jų padengimą procentais. Šiame darbe pateikiami 2006-2011 m duomenys. Iš 20 pušų I ir II klasės pagal Krafto klasifikaciją, naudojant Pressler grąžtą 1,3 m aukštyje buvo paimti mėginiai metiniam medienos prieaugiui nustatyti. Metiniam medienos prieaugio matavimui buvo naudojama LINTAB medžių matavimo sistema ir TSAP programų rinkinys. Darbe pateikiami 1990 – 2010 metų medienos prieaugio kitimai. Duomenys kaupiami duomenų bazėje panaudojant programą EXCEL. Darbo rezultatai. Po pažeminio miško gaisro pušyne Nb augavietėje pomiškis išnyko, o trako augalų kiekis nežymiai sumažėjo ir išnyko prieš tai augęs paprastasis šermukšnis. Pažeminis miško gaisras padidino gaisravietės ploto padengimą žoliniais augalais ir žolinės dangos rūšinę sudėtį. Gaisravietėje nustatyta 16 žolių rūšių, o kontroliniame medyne 9 žolių rūšys. Po pažeminio miško gaisro atsirado 9 naujos o išnyko 2 žolių rūšys. Pažeminis miško gaisras pušyne sumažino ploto padengimą samanomis, bet padidino samanų rūšių skaičių: po gaisro atsirado 4 samanų rūšys, išnyko 1 samanų rūšis. Gaisravietėje nustatytos 5, o kontroliniame medyne 2 samanų rūšys. Vidutinio intensyvumo pažeminis miško gaisras paprastosios pušies metiniam medienos prieaugiui įtakos neturėjo. Paprastoji pušis yra atsparus medis gaisrui ir išgyvena vidutinio intensyvumo pažeminį miško gaisrą.The object – 10th plot of 48th block of Zarasai state forests’ Salakas forestry. The aim – to determine the lower forest quarrel: the change of undergrowth forest, underbrush, herbaceous and moss, also, variation of annual timber increment after the ground-level fire in a pine forest Nb habitat. The methods – there were chosen bands of 1 meter wide and 20 meters length in the fire place. A beginning and an end of the accounting sites were marked at a ground. In a one square meter (1 m x 1 m) accounting sites there were determined percentage of the fire place’s coverage by the underbrush, undergrowth forest, grass and moss cover. In addition, there were counted tree seedlings, there were registered grass’ and moss’ species evaluating their coverage in percentage. This paper presents data from 2006 till 2011. According to Kraft classification, there were taken samples from the 20 pines of the first and the second classes, using Pressler drill in the height of 1,3 meters, to determine the annual increment. For a measuring of the annual timber increment there was used LINTAB tree measuring system and TSAP program set. This paper presents a variation of timber growth in 1990-2010. The data are stored in a data base using the EXCEL program. The results. After the ground-level forest fire in the pine forest Nb habitat the undergrowth forest disappeared and the underbrush plants slightly decreased, moreover, a rowan, which grew before the fire, disappeared. The ground-level forest fire increased the coverage of the fire place area by the herbaceous, also, it increased herbaceous species composition. There were identified 16 grass species, and in control stand – 9 grass species in the fire place. After the ground-level forest fire there occurred 9 new grass species and 2 grass species disappeared. The ground-level forest fire in the pine forest reduced the coverage of the area by moss, however, it increased a number of the moss species: after the fire there occurred 4 moss species, and 1 specie disappeared. There were determined 5 and in the control stand – 2 moss species in the fire place. An average intensity of the ground-level forest fire had no influence on the annual timber increment of a pine wood. The pine wood is resistant to fire and survives the average intensity ground-level forest fire.Žemės ūkio akademijaVytauto Didžiojo universiteta