The trends of preschool children's educational environment modelling change

Ugdomoji (mokymosi) aplinka ikimokykliniame ugdyme grindžiama naująja visuomenės edukacine kultūra, naujomis mąstymo sąvokomis švietime. Ugdomoji aplinka yra vienas iš svarbiausių esminių kokybiško švietimo veiksnių. Pokyčiai visuomenėje skatina ieškoti inovatyvių būdų kaip gerinti ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdomąją aplinką, aktyvinti jos modeliavimo kaitą, kad visapusiškai vystytųsi vaikas, būsimos ateities kūrėjas. Kad ugdomosios aplinkos modeliavimo kaita būtų įgyvendinama ir kad būtų užtikrinamas kokybiškas vaiko ugdymasis turi būti peržiūrimi, atnaujinami ugdymosi įstaigų tikslai. Siekiant tikslingo rezultato, turi būti keičiama, inovatyviai modeliuojama ugdomoji aplinka, vykdoma jos nuolatinė kaita, atsižvelgiant į švietimo sistemą įsiliejančias naujoves, priimamus teisinius dokumentus. Remiantis naujojo mokymosi teorija (Kalantzis, Cope, 2012), turi būti vykdomas ugdymo deinstitucionalizavimas , kur vaiko ugdymasis iš tradicinių erdvių persikelia į kitas erdves: natūralią gamtinę ir socialinę aplinką, įvairius edukacinius centrus už ugdymo įstaigos ribų, tėvų darbo vietas, virtualias mokymosi aplinkas, socialinius mokymosi tinklus (Monkevičienė, 2015). Šiame darbe buvo siekiama išsiaiškinti ikimokyklinio ugdymo pedagogo požiūrį į ugdomąją aplinką, jos modeliavimo kaitą, aptarti vaiko supratimą apie jį supančią ugdomąją aplinką. Tai buvo atliekama, naudojant teorinius ir empirinius tyrimo metodus. Tyrime dalyvavo 19 ikimokyklinio ugdymo pedagogų, 33 priešmokyklinę grupę lankantys vaikai. Tyrimo rezultatai rodo, kad šiuolaikiniai pedagogai supranta, kad ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdomoji aplinka, jos aktyvi modeliavimo kaita yra svarbūs veiksniai vaiko ugdymosi procese. Pedagogai stengiasi kurti, modeliuoti ugdomąją aplinką, kuri aktyvintų vaiką domėtis ja, veikti joje. Priešmokyklinio amžiaus vaikai adekvačiai vertina juos supančią ugdomąją aplinką, traktuodami, kad nors ir menkiausias jos pokytis sužadintų vaiko smalsumą ja, suaktyvintų vaiko norą veikti joje, keičiant savaip kuriant supančią aplinką.The educational (learning) environment for preschool education is based on the new public educational culture and the new concepts of thinking in education. The educational environment is one of the most essential factors of quality education. Changes in society promote to search for innovative ways to improve preschool children's educational environment, activate the modelling change to full development of a child, the future creator of the future. To implement educational environment modelling and to ensure the quality of education of a child, the objectives of educational institutions need to be revised and updated. For the targeted result to be achieved, the educational environment has to be changed and modelled innovatively, its constant change has to be pursued, taking into account the integral system of education innovations, legislative acts, legal acts and documents. According to the new learning theory (Kalantzis, Cope, 2012), deinstitutionalisation in education has to be carried out, where a child's education of the traditional spaces moves to other areas: the natural and social environment, different educational centres outside educational institutions, workplace of the parents, virtual and social learning networks (Monkevičienė 2015). In this thesis it was aimed to ascertain the preschool teacher's approach to the educational environment and its modelling change and to discuss a child's understanding of the surrounding educational environment. This was accomplished by using theoretical and empirical research methods. The study involved 19 preschool teachers and 33 children attending the preschool group. The study results show that modern educators understand that preschool children's educational environment and the active modelling change are important factors in the learning process of a child. Teachers try to create and model the educational environment in which a child would be actively interested and act on it. Preschool children adequately assess the surrounding educational environment, treating that although the slightest change in it would excite the curiosity of a child and activate willingness to act in it, changing the surrounding environment in his/her own way.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta