Mosses used as biomonitors to assess air quality of thermal power plant impact areas

Darbo tikslas - įvertinti oro kokybę šiluminių elektrinių taršos poveikio aplinkoje, naudojant samanas. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, numatyti uždaviniai: 1) nustatyti fotosintetinančių pigmentų kiekį eksponuotose samanose; 2) nustatyti azoto kiekį, susikaupusį samanų audiniuose; 3) nustatyti sieros kiekį, susikaupusį samanų audiniuose; 4) įvertinti karotinoidų indeksą. Tyrimui naudotos samanos – paprastoji šilsamanė (Pleurozium schreberi) ir šakotoji dvyndantė (Dicranum scoparium). Samanos buvo surinktos Dubravos rezervatinėje apyrubėje, perkeltos į šiluminių elektrinių taršos poveikio aplinką ir eksponuojamos 3 mėnesius. Šiluminių elektrinių taršos poveikio aplinkoje eksponuotose samanose nustatytas fotosintetinančių pigmentų kiekis buvo didesnis nei kontrolinėse samanose. Taip pat taršos poveikio aplinkoje samanose buvo didesnis azoto kiekis. Kadangi vienas iš pagrindinių elektrinių išmetamų teršalų yra azoto oksidai ir azotas yra augalų makro maisto medžiaga, todėl jo padidėjimas aplinkoje galėjo paskatinti samanų fotosintetinančių pigmentų kiekio padidėjimą. Didėjant atstumui nuo elektrinės, samanose susikaupęs azoto kiekis didėjo. Didėjant atstumui nuo Kauno termofikacinės elektrinės, sieros kiekis samanose mažėjo. Petrašiūnų šiluminės elektrinės taršos poveikio aplinkoje eksponuotose paprastosiose šilsamanėse sieros kiekis buvo mažesnis, nei kontrolėje, o elektrinės taršos poveikio aplinkoje eksponuotose šakotosiose dvyndantėse sieros kiekis buvo didesnis, nei kontrolėje. Karotinoidų indeksas didėja, kai didėja augalo patiriamas stresas. Indeksas parodė, kad paprastoji šilsamanė didesnį stresą patyrė kontrolėje, nei šiluminių elektrinių poveikio aplinkoje, nes azoto oksidai šilsamanei darė teigiamą poveikį. Šakotoji dvyndantė priešingai – didesnį stresą patyrė šiluminių elektrinių poveikio aplinkoje, nei kontrolėje. Dvyndantei azoto oksidai ir kiti iš elektrinės į aplinką patenkantys teršalai darė neigiamą poveikį.The main objective of this paper was to evaluate air quality in power plant pollution areas, using moss as bioindicators. In order to achieve this objective, several goals were formulated: 1) to measure the amount of photosynthetic pigments in mosses; 2) to measure nitrogen amount in moss tissues; 3) to measure sulfur amount in moss tissues; 4) to evaluate carotenoid index. Two moss were used in this research - Pleurozium schreberi and Dicranum scoparium. Mosses were collected from Dubrava reserve area, transplanted in the power plant pollution areas and exposed there for 3 months. Amount of photosynthetic pigments in mosses, exposed in power plant pollution areas, was greater then in those, exposed in Dubrava reserve area. One of main pollutants, released into environment from power plants, are NOx . Bigger N concentration in the air in the power plant pollution areas could have caused amount of photosynthetic pigments to increase, because nitrogen is considered as a essential macroelement for plants. Amount of nitrogen in moss tissues increased, as the distance from power plant increased. Amount of sulfur in moss tissues decreased, as the distance from Kaunas heat and power plant increased. Pleurozium schreberi, exposed in Petrašiūnai thermal power plant pollution areas, had lesser sulfur amount, then those exposed in Dubrava reserve area. Dicranium scoparium exposed in Petrašiūnai thermal power plant pollution areas, had bigger sulfur amoun, then those exposed in Dubrava reserve area. Carotenoid index increases in stress conditions. Carotenoid index showed, that Pleurozium schreberi experienced bigger stress, when exposed in Dubrava reserve area – increased amount of NOx in thermal power plant pollution area had positive impact on Pleurozium schreberi. Dicranum scoparium experienced bigger stress, when exposed in thermal power plant pollution areas – increased amount of NOx and other pollutants in thermal power plant pollution area had negative impact on Dicranum scoparium.Vytauto Didžiojo universiteta