Lobizmo reguliavimas, praktika ir perspektyvos. Suomijos ir Lietuvos atvejai

The aim of this study is to provide a comprehensive analysis of regulation, practices and future perspectives for lobbying in Finland, Lithuania, and the EU. This aim of the paper is to be achieved by providing an analysis based on collected data on the chosen aspects of lobbying in two chosen democracies, and in the regional arrangement where they both participate in. Looking from a theoretical point of view, interest groups and their representatives, being an important player in political system, are the ones participating in the process of lobbying with main intention to influence public policy process and outcomes. The lobbying process, which consists of three main elements: lobbyist, lobbied body, and target, is seen as a positive or a negative phenomenon, still being an essential part of political system. Although in the aspect of evolution of lobbying activities in the presented cases it can be said that differences exist, but some similar tendencies can be noticed as well. In all three cases lobbying activities has increased during the last decades of the 20th century. On the other hand, while in Lithuania and Finland phenomenon is seen more negative than positive, in the case of the EU, it is understood as a part of political system. Moreover, in case of regulation of lobbying in the three chosen cases, according to a comparison provided later in the study, in dimensions of control and transparency, the Finnish control of lobbyists and their transparency is nonexistent – the country scored zero in both dimensions. However, the control and transparency of legislators in Finland was of as high standard as in the comparison group. The table also indicates that the difference between the EU and Lithuania is in the control and transparency of lobbyists, Lithuania scoring a bit better. Regulations of lobbying activities differ in each of the cases from the point of legal acts that exist or the acts that regulate activities of institutions, parliaments and governments (European Commission, in a case of the EU). Although these differences exist, looking at the future perspectives from a contemporary point of view, the most possible future scenario is striving for more transparent lobbying. Moreover, two of the cases (the EU and Lithuania) have three possible future scenarios as, in these entities, lobbying is official and more or less regulated, while in the case of Finland lobbying is left unofficial, but because of its intensity already requires some actions to be taken for regulating it. The study stands on qualitative methodology. Methods used in the paper are content analysis of secondary data, analysis of scientific literature and summation. The approach is inductive. As it has been mentioned, the paper is a case study, more precisely a descriptive case study presenting a complete picture of the phenomenon in the chosen cases.XXI amžiaus politinėse sistemose interesų grupės, kurios yra vertinamos tiek teigiamai, tiek neigiamai, užima vieną svarbiausių vietų. Atstovai veikiantys grupės naudai yra vadinami lobistais, o jų tikslas – paveikti viešąją politiką, dažniausiai įstatymų leidybos procesą. Aktyvių interesų grupių ir lobistų egzistavimas vertintinas kaip teigiamas gerai funkcionuojančios politinės sistemos reiškinys tol, kol valstybinės institucijos nėra per daug veikiamos anksčiau įvardintų veikėjų. Didelės įtakos atveju viena iš svarbiausių problemų – proceso reglamentavimas nepažeidžiant piliečių dalyvavimo valstybės valdyme teisės. Tyrimo objektas – lobizmo reglamentavimas, dabartinė situacija ir ateities perspektyvų įvertinimas pasirinktuose Suomijos, Lietuvos ir ES atvejuose. Tyrimo tikslas – pateikti išsamią, duomenimis paremtą lobizmo reglamentavimo, praktikos ir ateities perspektyvų pasirinktų Suomijos, Lietuvos ir ES atvejų analizę. Šie atvejai pasirinkti dėl to, kad abi šalys yra šios sąjungos narės. Siekiant įgyvendinti tyrimo tikslą iškelti toliau pateikti uždaviniai: išanalizuoti pagrindinių darbo terminų: interesų grupės, lobisto, lobizmo proceso ir lobizmo reglamentavimo teorinius aspektus; išanalizuoti lobizmo evoliuciją kiekvienu pasirinktu atveju; ištirti lobizmo reglamentavimą Lietuvos, Suomijos ir ES atvejais; pristatyti dabartinę lobizmo reglamentavimo situaciją pasirinktais atvejais; pateikti lobizmo ateities perspektyvas pasirinktais atvejais. Pirmoji darbo dalis – pagrindinių darbo terminų teorinių aspektų pristatymas siekiant išvengti galimų nesusipratimų bei norint apibūdinti terminus išsamiai. Antroji darbo dalis – palyginamoji lobizmo reglamentavimo analizė, kuri pasiekiama pristatant lobizmo situaciją ir jo reglamentavimą, pasirinktais valstybių bei ES atvejais. Kitoje darbo dalyje pateikiama šiandieninė lobizmo situacija kiekvienu pasirinktu atveju. Be to, remiantis pastarąja darbo dalimi ketvirtojoje pateikiamos lobizmo ateities perspektyvos Suomijoje, Lietuvoje ir ES. Šis tyrimas remiasi kokybine metodologija. Tyrimo metodai: antinių duomenų turinio analizė, mokslinės literatūros analizė bei apibendrinimas. Tai pat buvo panaudotas indukcijos metodas, pvz.: tyrimo metu bendrinis modelis sukuriamas iš konkrečių stebėjimų. Kaip jau buvo paminėta, šis darbas – atvejo analizė, apibrėžiant tiksliau, aprašomoji atvejo analizė, pateikianti išsamų reiškinio vaizdą pasirinktais atvejais. Iškeltiems uždaviniams įgyvendinti naudota įvairi mokslinė literatūra: knygos, straipsniai tiriamojoje socialinių mokslų literatūroje, magistro rašto darbas bei daktaro disertacija analizuojant Suomijos atvejį, informacija internetinėse svetainėse bei moksliniuose žurnaluose ir laikraščiuose.Vytauto Didžiojo universiteta