Favored Areas in Kedainiai District

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, agrarinio kraštovaizdžio pokyčiai įgavo didžiulį mastą. Buvo iš esmės pakeista žemės valdymo forma, neteisėtai nusavinta žemė surado savo šeimininkus, savininkus. Dėl žemės grąžinimo (restitucijos) buvo suformuota daugybė privačių, dažnai mažo ploto, žemės sklypų, kurių savininkai nebuvo pasirengę agrarinei veiklai. Be to, iš esmės pasikeitė žemės ūkio gamybos ekonominiai ryšiai, realizavimo rinkos. Rinkos ekonomikos sąlygomis pagrindiniu prioritetu tapo žemės ūkio pelningumas. Todėl ūkininkaujantieji nelabai tinkamoje žemės ūkiui teritorijoje atsidūrė žymiai blogesnėje padėtyje nei ūkininkaujantieji geroje žemėje. Konkurencija su ES ūkininkais dar pakoregavo žemės ūkio produktų kainas, ūkių specializaciją ir pan. Kai kuriuose Lietuvos regionuose, esant dabartinei sudėtingai situacijai, žemės ūkio veikla tapo nepelninga, žemės ūkio naudmenos buvo apleistos, prasidėjo spartūs, nevaldomi renatūralizacijos procesai. Greitai pasirodė įvairių rekomendacijų, kaip reikėtų ūkininkauti nederlingos žemės vietovėse, kad racionaliausia būtų įveisti miško želdinius, plėtoti netradicinius verslus, kaimo turizmą ir kita. Vidurio Lietuvos zona yra didžiausia, čia derlingiausios dirvos, gerai dera visi augalai. Žemės ūkio naudmenų kokybė vertinama 43,5 našumo balais. Geriausi dirvožemiai yra Kėdainių, Kauno rajonuose, kiek prastesni Prienų ir Kaišiadorių savivaldybėse. Beveik visos pernelyg šlapios žemės ūkio naudmenos yra nusausintos. Kėdainių rajono dirvožemių našumo balas – 50, kai tuo tarpu Lietuvos vidutinis našumo balas – 39,1. Kėdainių rajonas pasižymi derlingiausiomis žemėmis Lietuvoje. Didžiojoje dalyje plyti sukultūrintos lygumos. Darbe nagrinėjamos ūkininkavimo strateginės, ekonominės, infrastruktūros sąlygos Kėdainių rajone. Taip pat atkreipiamas dėmesys į pagrindinius faktorius, kurie lemia palankias ūkininkavimo sąlygas, tai yra Kaimo plėtros strategija, melioracijos būklė ir ekonominė nauda. Pagal šiuos kriterijus buvo gauti tokie rezultatai, kad pagal ekonominę naudą Kėdainių rajone yra palankios sąlygos ūkininkavimui, nes gaunama nauda be subsidijų yra virš 261 Lt/ha. Atsižvelgiant į teritorijų palankumą žemės ūkio plėtrai, plėtros strategiją, galima teigti, kad Kėdainių rajonas yra intensyvaus žemės ūkio naudmenų naudojimo zonoje, todėl šios žemės yra tinkamos žemės ūkio plėtrai. Nustatyta, kad Kėdainių rajone blogos melioracinės būklės plotai siekia 18632 ha, tai yra 19 %. Taigi galima teigti, kad pagal melioracijos sistemų techninė būklė nesudaro gerų sąlygų intensyviam ūkininkavimui.After Lithuania regained its independence, the changes of agrarian landscape took on a large scale. Fundamental changes were made in the form of land tenure, the earlier expropriated land found its owners. For the purpose of land restitution a number of private, often small land plots were formed. Owners of these were not ready for agricultural activity. In addition, a substantial change took place in economic relations and markets of agricultural production. In market economy agricultural profitability has become key priority. Therefore, the farmers located in the unsuitable for agriculture territory found themselves in a much worse situation than those farming on good land. Competition with the EU farmers also contributed to the adjustment of agricultural production prices, specialization of farms, etc. In some Lithuanian distict the current difficult situation has conditioned unprofitable agricultural activity, abandonment of agricultural land, beginning of fast, uncontrolled processes of renaturalization. Great numbers of various recommendations on farming on the infertile areas have appeared, focusing on afforestation, development of non-traditional trades, rural tourism, etc. The Middle Lithuania Zone is the largest and most fertile area, where all the plants grow well. Quality of agricultural land is evaluated by 43.5 productivity points. The best soils are in Kedainiai and Kaunas district, slightly worse soils are found in Prienai and Kaišiadoriai municipalities. Almost all wet lands are drained. In Kėdainiai district the soil productivity point is 50, while the average soil productivity point in Lituania is 39.1. In Lithuania Kėdainiai district has the most fertile land, where cultivated flatlands predominate. This work analyzes the strategic, economic and infrastructural conditions in Kėdainiai district. Attention is drawn to the main factors that determine favorable farming conditions, i.e. rural development strategy, condition and economic benefit of land reclamation. Analysis of these criteria shows that according to economic benefit Kėdainiai district has favorable conditions for farming, as the received benefit exceeds 261 Lt/ha, without subsidies. Investigation of suitability for agricultural development and development strategy brings to the statement that Kėdainiai district is in the zone of intensive agricultural land use, therefore, the land is suitable for agricultural development. It has been established that in Kėdainiai district areas of poor reclamation conditions cover 18632 hectares, which is 19%. Thus, it can be stated that the technical state of drainage systems does not provide good conditions for farming.Žemės ūkio akademijaVytauto Didžiojo universiteta