Miestų darbininkai ir organizuotas darbo judėjimas Lietuvoje 1918-1940 m.

This dissertation uses the approach and research methods of old and new labour history and a new concept of the subject to investigate the problems which were not addressed in Lithuanian historiography before. In this dissertation a study on urban workers and the organized labor movement in Lithuania in 1918-1940 was conducted. The aim of the dissertation was to write the history of Lithuanian urban workers “from below”: to investigate their workplace and living conditions, give a deeper look into their families, leisure, social and economic situation. Following the trends of the new global labour history, the concept of a worker was expanded in this study to include not only industrial workers but also private, state and municipal officials, therefore a much wider and more numerous urban population was investigated. The study of the socioeconomic environment of the urban workers has helped to explain the reasons for their engagement in the labour movement. The attention was drawn to the extent of organised labour movement in Lithuania, the principles of organization of trade unions, demands of the unions and strikes, their causes and consequences. The result of this research is a scientific study and a comprehensive narrative about the organised labour movement in Lithuania in 1918-1940.Šioje disertacijoje naudojantis senosios ir naujosios darbo istorijos tyrimų prieigomis bei metodais, pasitelkus naują tyrimo objekto sampratą ir suformulavus iki šiol Lietuvos istoriografijoje nekeltas problemas, buvo atliktas tyrimas apie miestų darbininkus ir organizuotą darbo judėjimą Lietuvoje 1918-1940 m., o taip pat atlika sovietinės istoriografijos ir jos teiginių apie darbo judėjimą revizija. Tyrime buvo siekiama pažvelgti į temą „iš apačios“ (angl. History from below), gilinantis į miestų darbininkus – jų gyvenamąją ir darbinę aplinką, šeimas, socialinę ir ekonominę padėtį, laisvalaikį. Kitaip nei ankstesniuose tyrimuose, čia pagal naujosios globaliosios darbo istorijos tendencijas išplėsta darbininko sąvoka, į ją įtraukiant ne tik pramonės darbininkus, bet ir privačių, valstybinių ir savivaldybės įstaigų tarnautojus, todėl į tyrimą pateko daug platesnis ir gausesnis miestiečių sluoksnis. Miesto darbininko socialinės-ekonominės aplinkos atskleidimas pagelbėjo aiškinant įsitraukimo į darbo judėjimo priežastis. Disertacijoje kelti ir atsakyti klausimai apie organizuoto darbo judėjimo Lietuvoje mastą, profesinių sąjungų organizavimosi principus, atstovaujamus darbininkus, surinkta streikų statistika bei aiškintos jų priežastys ir pasekmės. Nemažai dėmesio skirta darbininkų ir profesinių sąjungų politinėms afiliacijoms. Viso to rezultatu tapo mokslinis tyrimas ir sukurtas išsamus pasakojimas apie organizuotą darbo judėjimą Lietuvoje tiriamuoju laikotarpiu.Humanitarinių mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta