Dormouse prevalence in 2012-2014 and hazel dormouse (Muscardinus avellanarius) genetic variability research

Miegapelių monitoringas buvo vykdomas Bačkonių, Baruolių, Strošiūnų, Mackūnų, Palaraisčio, Pravieniškių, Vadų ir Būdų miškuose 2012 – 2014 metais. Monitoringo metu buvo renkama informacija apie inkiluose aptiktus žinduolius (lytis, svoris, amžius), taip pat imami neinvaziniai miegapelių mėginiai – plaukai. 2014 metų rudenį buvo vykdytas monitoringas Latvijoje, kurio metu buvo surinkta daugiau nei 30 didžiųjų, lazdyninių ir miškinių miegapelių plaukų pavyzdžiai. Per 2012 – 2014 metus buvo aptikta daugiau nei 30 lazdyninių miegapelių iš kurių 17 individų buvo tirti naudojant mikrosatelitinius žymenis ir PGR (polimerazės grandininė reakcija) metodiką. Tyrimams naudoti plaukų pavyzdžiai. Lazdyninių miegapelių individai buvo analizuojami naudojant penkis pradmenis: Mav002, Mav005, Mav011, Mav023 ir Mav028. Elektroforezės gelių rezultatai parodė, kad polimorfinių lokusų skaičius yra 41, o fragmentų dydis - nuo 120 iki 300 bazių porų. Nustačius fragmentų dydžius ir jų vertes, gauti duomenys buvo suvesti į GenAlEx kompiuterinę programą, kuria remiantis įvertintas genetinis kintamumas. Nei‘s genetinė distancija tarp tirtų miegapelių populiacijų varijavo nuo 0,291 iki 1,219. Didžiausia genetine įvairove pagal He pasižymėjo Vadų miško populiacija.Dormouse monitoring was held in Bačkonių, Baruolių, Strošiūnų, Mackūnų, Palaraisčio, Pravieniškių, Vadų and Būdų forests in 2012 – 2014. During this monitoring information about mammals found in nest boxes was collected (sex, weight, age), also non-invasive dormouse hair samples were collected. In 2014 fall monitoring was held in Latvia, here more than 30 hair samples of fat, forest and hazel dormice were collected. During 2012 – 2014th year more than 30 hazel dormice was found of which 17 was investigated using microsatellite markers and PCR (polymerase chain reaction) methods. For this research hair samples were used. Hazel dormouse individuals were analysed using five primers: Mav002, Mav005, Mav011, Mav023 and Mav028. Electrophoresis gel results showed that polymorphic locus number is 41, and fragment size varied from 120 to 300 base pairs. While investigating fragment sizes and their values, outcome data was analysed using GenAlEx software, based on this program genetic variability was determined. Nei‘s genetic distance between analysed dormouse populations varied between 0,291 to 1,219. Largest genetic diversity was found in Vadų forest population.Gamtos mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta