Influence of gymnasium learners’ knowledge of physical education on their understanding of its benefit and change in their physical qualities

Dabartinėje bendrojo ugdymo mokykloje žinių teikia visi dėstomi mokomieji dalykai, kartu ir kūno kultūra. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose (2008) nurodoma, kad, kūno kultūra ugdo ne tik judesių kultūrą, bendrąsias žmogaus vertybes, bet ir gyvenimo įgūdžius. Siekiama, kad mokinys, įgydamas žinių, geriau suvoktu ugdymo, sveikatinimo, taikomąją ir sportinę mokyklinės kūno kultūros funkcijas. Zuozienė (1998), Kardelio, Kavaliausko, Balzerio (2001) tyrimai rodo, kad tiek tarybiniu laikotarpiu, tiek atkūrus šalies nepriklausomybę mokinių kūno kultūros teorinis rengimas buvo ir yra tik deklaratyvaus pobūdžio: per kūno kultūros pamokas mokytojai labiau orientuoja berniukus lavinti fizines ypatybes, mergaites – siekti sveikos gyvensenos. Taip siaurinamos kūno kultūros žinios. Todėl tampa aktualu skatinti mokinių domėjimąsi kūno kultūros žiniomis, bei jų poveikio naudos supratimui. Problema. Kyla mokslinė problema kaip ir kuo tikslinga skatinti I-os gimnazijos klasės mokinių susidomėjimą kūno kultūros žiniomis ir jų supratimą. Tyrimo hipotezė. Per kūno kultūros pamokas išsiaiškinamos temos apie fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, fizines ypatybes ir jų naudą žmogui gali paveikti mokinio (-ės) supratimą apie šiuos dalykus ir skatinti tiriamų fizinių ypatybių teigiamą kaitą. Tyrimo objektas. I-os klasės gimnazijos mokinių kūno kultūros žinių poveikis. Tyrimo subjektas. I-os klasės abiejų lyčių mokiniai. Tyrimo tikslas. Ištirti I-os klasės gimnazijos mokinių kūno kultūros žinių mokymosi poveikį žinių naudos supratimui ir fizinių ypatybių kaitai. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti I-osios gimnazijos klasės abiejų lyčių mokinių nuomonę apie jiems vestas kūno kultūros pamokas. 2. Nustatyti tiriamųjų gimnazisčių ir gimnazistų nuomones apie kūno kultūros žinių pokyčius dėl ugdomojo eksperimento poveikio. 3. Nustatyti eksperimentinio turinio ir technologijos poveikį mokinių fizinių ypatybių rezultatams. Tyrimo metodai. Pedagoginis ugdomasis eksperimentas vyko Vilniaus miesto „Šviesos“ gimnazijoje nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2014 m. kovo mėnesio. Anketinės apklauso metu dalyvavo 42 merginos ir 38 vaikinai, o fizinių ypatybių testavime I-os b klasės 8 merginos ir 8 vaikinai, I-os c klasės 8 merginos ir 8 vaikinai. Taikyti metodai. Literatūros šaltinių analizė, anketinė apklausa, matematinė statistika ir pagal Eurofitą (2002) taikyti testai įvertinti: staigiajai jėgai – šuolis į toli iš vietos (cm), raumenų dinaminės jėgos ištvermei – sėstis ir gultis (k/30s), lankstumui – sėstis ir siekti (cm), vikrumui – 10x5m šaudyklinis bėgimas (s). Tyrimo rezultatai. IšsiaiškintaI-osios gimnazijos klasės abiejų lyčių mokinių nuomonė apie jiems vestas kūno kultūros pamokas. Nustatyta tiriamųjų gimnazisčių ir gimnazistų nuomonė apie kūno kultūros žinių pokyčius dėl ugdomojo eksperimento poveikio. Nustatyti mokinių fizinių ypatybių rodikliai: staigiosios jėgos, raumenų dinaminės jėgos ištvermės ir vikrumo. Išvados. Anketinės apklausos rezultatai parodė, kad gimnazistėms (-ams) kūno kultūros pamokos patinka. Jų požiūris į kūno kultūros pamokas yra teigiamas. Eksperimento pradžioje 60 proc. merginų ir 82,3 proc.vaikinų manė, kad joms (-iems) pakanka turimų kūno kultūros žinių, o po eksperimento taip manančių gimnazistų (-čių) sumažėjo. 40,9 proc. merginų ir 75,8 proc. vaikinų teigė, kad turimų žinių joms (-iems) nepakanka. Iš šių rezultatų matome, kad po eksperimentinio poveikis padaugėjo ugdytinių kuriems (-ioms) kūno kultūros žinių nepakanka. Eksperimento pradžioje 60 proc. merginų teigė, kad joms teorinis kūno kultūros kursas nereikalingas, tačiau po eksperimento 81,8 proc. merginų savo nuomonę pakeitė ir manė, kad šis kursas jau reikalingas. Šis rezultatų skirtumas – statistiškai reikšmingas, p<0,05. Eksperimento metu merginoms vedėme tris teorines kūno kultūros pamokas. Galbūt šios pamokos pakeitė mokinių nuomonę. Eksperimentinio turinio ir technologijos poveikis mokinių fizinių ypatybių rezultatams buvo įvairus. Merginos pagerino trijų fizinių ypatybių rezultatų vidurkius: lankstumo, staigiosios jėgos ir vikrumo rezultatų vidurkius. Vaikinai taip pat pagerino trijų fizinių ypatybių rezultatų vidurkius: raumenų jėgos ištvermės, staigiosios jėgos ir vikrumo rezultatų vidurkius. Vadinasi, galima daryti prielaidą, kad teikiant šiek tiek daugiau dalykinių kūno kultūros žinių pasiekiama aukštesnių fizinių ypatybių rezultatų. Vis dėlto ugdytinių testų rezultatų poslinkiai nebuvo statistiškai reikšmingi. Matyt, tam turėjo įtakos ir trumpas eksperimento laikotarpis. Ugdomojo eksperimento rezultatai leidžia teigti, kad pasitvirtino mūsų prielaida, jog teikiamos per kūno kultūros pamokas žinios paveiks gimnazisčių supratimą apie žinių poveikio naudą ir skatins fizinių ypatybių teigiamą kaitą.In the contemporary school of general education all the study subjects provide learners with knowledge. Physical education is not an exception either. General Curricular of Primary and Basic Education (2008) point out that physical education focus on development of not only culture of movement but also on that of common human values and life skills. Attempts are made to enable a school student, who acquires knowledge, to better perceive functions of education and health promotion as well as applied and sport functions of school physical education. The research conducted by Zuozienė (1998), Kardelis, Kavaliauskas and Balzeris (2001) revealed that theoretical preparation of school learners' physical education has been of declarative nature both in the soviet time and after the restoration of Lithuania‘s independence: during lessons of physical education teachers orient boys towards development of their physical qualities, whereas girls are encouraged to acquire skills of healthy lifestyle. Thus, knowledge of physical culture is narrowed. Therefore, the enhancement of school learners’ interest in knowledge of physical education and understanding of the benefit of its effect have become topical. The problem of the research. The research problem is raised how to purposefully stimulate interest of the first year gymnasium learners in knowledge of physical education and its understanding and what measures may be applied. The hypothesis of the research. The themes of physical activity, healthy nutrition, physical qualities and their benefit to an individual explained during lessons of physical education may have influence on school students' understanding of the aforesaid issues and encourage a positive change in the physical qualities under research. The object of the research: influence of knowledge of physical education acquired by the first year gymnasium learners. The subject of the research: first year gymnasium learners of both genders. The goal of the research: to carry out research on the influence of learning knowledge of physical education the first year gymnasium students on their understanding of benefit of such knowledge as well as on change in their physical qualities. The objectives of the research: 1. to identify opinion of the first year gymnasium learners (of both genders) about lessons of physical culture delivered to them. 2. to establish changes in opinion of female and male gymnasium students about knowledge of physical education under the influence of the educational experiment. 3. to identify impact of experimental content and technology on results of physical qualities. The methods of the research. The pedagogical educational experiment was carried out in Vilnius Gymnasium ‘Šviesa’ from October 2013 to March 2014. The sample of questionnaire survey included 42 girls and 38 boys, whereas 8 girls and 8 boys from Form 1 B and 8 girls and 8 boys from Form 1 C were involved in testing of physical qualities. The methods of the research. Analysis of literature sources, questionnaire survey, mathematical statistics and tests following Eurofit (2002): standing jump (cm) for testing of explosive force, sit up and lie down (k/30s) for dynamic muscle endurance, sit and reach (cm) for flexibility and 10 x 5 meter shuttle run (s) for agility. The results of the research. The opinion of the first year gymnasium students about lessons of physical education delivered to them was identified. The opinion of the female and male respondents about changes in their knowledge of physical culture under the impact of the educational experiment was established. The indicators of physical qualities were measured: explosive force, dynamic muscle endurance and agility. Conclusions. The results of questionnaire survey showed that gymnasium students are fond of lessons of physical education. Their attitude towards lessons of physical culture is positive. In the beginning of the experiment 60 % female and 82.3 % of male respondents pointed out that the knowledge of physical education possessed by them is sufficient, whereas after the experiment the number of school learners with the same opinion decreased. 40.9 % of girls and 75.8 % of boys stated that the possessed knowledge is insufficient. The results also show that after the experiment the impact increased on learners, whose knowledge of physical education was not adequate. In the beginning of the experiment 60 % of the female respondents mentioned that they did not need a theoretical course of physical education but after the experiment 81.8 % of the girls changed their opinion and pointed to the usefulness and need for such course. This difference in the results is statistically significant, i.e., p