The analysis of the conflict between generations in contemporary Lithuanian drama (Herkus Kunčius, Sigitas Parulskis, Tomas Šinkariukas, Mindaugas Valiukas)

Magistro darbe analizuojamas šiuolaikinėse lietuvių dramose atsiskleidžiantis kartų konfliktas. Tiriamoji medžiaga – S. Parulskio drama „P. S. Byla O. K.“, H. Kunčiaus drama „Matas“, M. Valiuko drama „17“ ir T. Šinkariuko drama „Hambetas“. Šie kūriniai pasirinkti todėl, kad kartų konflikto aspektu jie iki šiol nėra plačiau tyrinėti. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, kuo skiriasi viduriniosios bei jaunesniosios kartos dramaturgų kartų konflikto refleksija. Teorinėje dalyje trumpai apibūdinama šiuolaikinė lietuvių dramaturgija, jos bruožai, raidos tendencijos, žymiausi dramaturgai ir jų kūriniai. Analitinėje dalyje, remiantis teorinėmis įžvalgomis, analizuojamas pasirinktų autorių dramose atsiskleidžiantis kartų konfliktas. Darbo pradžioje iškelta hipotezė, kad skirtingų kartų atstovai skirtingai reflektuoja tą patį tėvo ir sūnaus konfliktą, pasitvirtina. Vyresniosios kartos dramaturgų (S. Parulskio ir H. Kunčiaus) kūriniuose kartų konfliktas vaizduojamas kaip ribinė situacija, nulemta skirtingų kartų požiūrių ir vertybių susidūrimo. Jaunesniosios kartos dramaturgų (M. Valiuko ir T. Šinkariuko) kūriniuose išryškinami vidiniai personažų konfliktai, nulemti trauminės vaikystės patirties. Atlikus dramų analizę, paaiškėja, kad S. Parulskio ir H. Kunčiaus dramose kartų konfliktas susijęs su istorinėmis aplinkybėmis. S. Parulskio dramoje „P. S. Byla O. K.“ tėvo ir sūnaus konfrontacija simbolizuoja jaunosios kartos siekį pasipriešinti prievartiniam sovietų režimui. Vieno iš pagrindinių H. Kunčiaus dramos „Matas“ veikėjų – Romo Kalantos – susideginimas atspindi jaunosios kartos maištą prieš sovietų valdžios marionetėmis tapusius vyresniosios kartos atstovus. M. Valiuko ir T. Šinkariuko dramose akcentuojami vidiniai personažų konfliktai, parodomos savosios tapatybės paieškos. Eidami savianalizės keliu M. Valiuko dramos „17“ veikėjai įveikia vidinę sumaištį, iš degradacijos pamažu artėja prie pozityvių reikšmių, sąmonės nuskaidrėjimo, įvykstančio susitikus su paslaptingąja Žmogysta. T. Šinkariuko „Hambete“ pagrindiniam veikėjui būdingas destruktyvus santykis su aplinka, atspindintis jo santykį su savimi pačiu. Hambeto savianalizė veda į visišką destrukciją. T. Šinkariuko drama „Hambetas“, kaip ir M. Valiuko „17“, gali būti prilyginta psichoanalizės seansui, tačiau jo baigtis yra ne išsivadavimas (kaip M. Valiuko dramoje), o pasidavimas, dvasinė mirtis, ištinkanti anksčiau už fizinę.The aim of the Master thesis is the analysis of the ways the generation conflicts are revealed in the Lithuanian dramas. The data for the present paper are the following: “P. S. Byla O. K.“ by S. Parulskis, “Matas” by H. Kunčius, “17“ by M. Valiukas and “Hambetas“ by T. Šinkariukas. The works have been chosen for the analysis because of their limited previous studies in terms of the perspective of the conflict between the different generations. The thesis aims to find out the differences in the reflection of the generations conflict in the works of the authors who are themselves the representatives of the two different generations. In the theoretical part the contemporary Lithuanian dramaturgy is briefly characterized; its main features and the tendencies of development are discussed in greater detail. In addition, the most famous authors and their works are presented. In the analytical part the generation conflict is analysed in the chosen dramas. The analysis is carried out on the basis of the theoretical material presented in the paper. The analysis confirms the hypothesis that the representatives of different generations reflect the son and father conflict in different ways. The authors of the older generation like S. Parulskis and H. Kunčius present the generation conflict as a situation which has been determined by distinct views and values by the two generations. The representatives of the younger generation like M. Valiukas and T. Šinkariukas perceive the inner conflicts of the characters as being caused by the traumatic childhood experience. The analysis has shown that the generation conflict in the dramas by S. Parulskis and H. Kunčius is related to the historical perspectives. The confrontation between the father and son in “P. S. Byla O. K.“ by S. Parulskis symbolizes the determination of the young generation to resist the oppression of the Soviet regime. One of the main characters Romas Kalanta in the drama “Matas” by H. Kunčius dies by setting himself on fire. His action is a symbol of the rebellion of the young generation against the representatives of the old generation who have become dependent on the Soviet government. The dramas by M. Valiukas and T. Šinkariukas focus on the inner conflicts of the characters and their search for personal identity. During their self-analysis the characters of “17” become less confused. They overcome the degradation and start thinking in a more positive manner. Their conscious becomes clear after the meeting with the mysterious “Creature“. The main character of “Hambetas“ by T. Šinkariukas is in a destructive relation with the environment. This kind of relation is a reflection of his relation with himself. The self-analysis of Hambetas leads to a complete destruction. The “Hambetas“ by T. Šinkariukas can be compared to the seance of psychoanalysis. However, unlike M. Valiukas‘s drama which ends with a self-liberation, “Hambetas“ can be associated with desperation and spiritual death before the physical one.Vytauto Didžiojo universiteta