The reflection of visuality in Michel Foucault’s philosophy

Šiame magistro baigiamajame darbe siekiama atskleisti filosofijos ir vizualiosios tapybos sankirtos trajektorijas pasitelkiant prancūzų filosofo Michelio Foucault (1926‒1984) mintinį eksperimentą jam „atsistojus“ šalia paveikslų. Foucault, reflektuodamas meno kūrinius, atsisako kalbėti apie menininką, apie kūrinio istoriją, o įsigilina į patį vaizdą: ką jis atskleidžia, kodėl taip nutapytas, o ne kitaip, kas sudaro kūrinio būtį ir kaip jis yra matomas bei kas jame slypi. Pirmojoje dalyje pateikiami svarstymai, kodėl filosofas susidomi meno kūriniais? Kaip meno kūrinių analizės susijusios su jo archeologiniu metodu. Antroje dalyje pristatoma Foucault Meninų interpretacija ir lyginama su kitų tyrinėtojų darytomis šio kūrinio interpretacijomis, taip atskleidžiant, kuo Foucault analizė yra išskirtinė meno istorijoje. Trečioje dalyje pristatomos Foucault Manet kūrinių interpretacijos per erdvę ir gelmės užmaskavimą, šviesos heterogeniją bei tris nesuderinamumo sistemas. Ketvirtoje dalyje išskleidžiamos žodžio ir vaizdo priešpriešos, surastos Magritte’o ir Foucault reflektuotos. Taip pat pristatomos Foucault heterotopinės erdvės, jas susiejant su meno kūriniais.This master thesis seeks to reveal the trajectories of the intersection of philosophy and visual art through the experiment of the French philosopher Michel Foucault (1926‒1984) when he \"stands\" near paintings. Reflecting on works of art, Foucault refuses to talk about the artist, about the story of the work, but focuses on the very picture: what it reveals, why it is painted this way and not otherwise, which is the nature of the work and how it is visible and what lies therein. In the first part, there are some reflections on why a philosopher is interested in paintings? How the analysis of works of art relates to his archeological method? In the second part, Foucault’s interpretation of Las Meninas and other writing interpretations about this work, thus revealing how the analysis of Foucault is unique in the history of art. The third part presents Foucault’s analysis of work by Manet through space and disguise of the depth, light heterogeneity and three incompatibility systems. In the fourth part, the clash between the word and the image, invented by Magritte and Foucault. Moreover, Foucault’s heterotopian spaces are also introduced, linking them to works of art.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta