European Union policy of administrative burden reduction for businesses and its implementation in Lithuania

Valstybė siekdama užtikrinti sąžiningas verslo subjektų veiklos sąlygas, teisinę tvarką ir jos taikymo nuoseklumą vis plačiau reguliuoja visuomenės gyvenimo sritis, tame tarpe ir verslo aplinką. Verslo subjektai susiduria su daug ir skirtingų teisės aktų reikalavimų bei įsipareigojimų. Tačiau tam tikra teisės sukeliamų informacinių įsipareigojimų dalis yra pernelyg sudėtinga, jų įgyvendinimas reikalauja nemažai finansinių ir laiko sąnaudų. Dalis teisės aktais numatytų informacinių įsipareigojimų ir juos vykdant patiriamos administracinės sąnaudos sukelia verslo subjektams administracinę naštą. Per didelė administracinė našta gali turėti neigiamas pasekmes verslo subjektų sąnaudoms, konkurencijai, ekonomikos augimui, sudaryti kliūtis pradedant ūkinę veiklą. Darbo tikslas ištirti Europos Sąjungos administracinės naštos verslo subjektams mažinimo politiką ir jos įgyvendinimą Lietuvoje, atskleidžiant Europos Sąjungos įtakos aspektus Lietuvos administracinės naštos mažinimo politikos įgyvendinimui, politikos įgyvendinimo priemones ir problemas. Iškelti šie uždaviniai: išanalizuoti administracinės naštos sampratas; konceptualizuoti administracinės naštos tyrimą, remiantis kokybės vadybos teorijos vartotojo, procesiniu požiūriu ir politikos įgyvendinimo teorija; išanalizuoti administracinės naštos verslo subjektams mažinimo politikos įgyvendinimą ES; išanalizuoti administracinės naštos verslo subjektams mažinimo politikos įgyvendinimą Lietuvoje; ištirti ES įtaką, Lietuvos administracinės naštos verslo subjektams mažinimo politikos įgyvendinimui, šios politikos įgyvendinimo priemones ir problemas Lietuvoje. Darbą sudaro penkios pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje apibrėžiama administracinės naštos ir jos mažinimo samprata, vertinimo metodologijos. Antroje dalyje pateikiamas teorinis darbo pagrindimas, remiantis kokybės vadybos metodais, pabrėžiant vartotojo ir procesų aspektus bei remiantis viešosios politikos įgyvendinimo teorijomis. Trečioje dalyje, naudojantis teisės aktų, dokumentų ir veiklos ataskaitų analize, analizuojamos su administracinės naštos mažinimo politikos įgyvendinimu ES susijusios iniciatyvos. Ketvirtojoje darbo dalyje, naudojantis teisės aktų, dokumentų ir veiklos ataskaitų analize, analizuojamos su administracinės naštos mažinimo politikos įgyvendinimu Lietuvoje susijusios iniciatyvos. Penktojoje dalyje, pasitelkiant pusiau struktūruoto interviu metodą, detaliau tiriama ES įtaka Lietuvos administracinės naštos verslo subjektams mažinimo politikos įgyvendinimui, Lietuvos administracinės naštos verslo subjektams mažinimo politikos įgyvendinimo priemonės ir problemos, su kuriomis susiduriama įgyvendinant administracinės naštos verslo subjektams mažinimo politiką Lietuvoje. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad ES administracinės naštos mažinimo politikos įgyvendinimas politikos formuotojų, įgyvendintojų ir tikslės grupės atstovų yra vertinamas teigiamai ir, kaip prisidėjęs prie verslo aplinkos gerinimo sąlygų. ES raginimas nusistatyti nacionalinius administracinės naštos mažinimo tikslus įtakojo administracinės naštos mažinimo politikos įgyvendinimą Lietuvoje, Europos Komisijos reikalavimas pateikti ataskaitas apie administracinės naštos pokyčius Lietuvoje ir šių pokyčių stebėsena užtikrina tam tikrą priežiūros ir kontrolės lygį bei stiprina politikos vykdymo paskatas, o ES struktūrinė parama paspartino administracinės naštos mažinimo priemonių įgyvendinimą. Pagrindinės administracinės naštos verslo subjektams mažinimo priemonės Lietuvoje yra: esamo reguliavimo panaikinimas, sumažinimas, konsolidavimas; proceso supaprastinimas, vykdant teisės aktuose numatytus informacinius įsipareigojimus; institucijų ir įstaigų keitimasis turimais duomenimis ir informacija; informacinių technologijų ir elektroninių paslaugų plėtojimas. Administracinės naštos mažinimo politikos priemonės Lietuvoje vertinamos, kaip teigiamos ir tinkamos, tačiau tuo pat metu, pripažįstama, kad jų įgyvendinimas turi būti tęsiamas: pirmiausiai pilnai įgyvendinamos pagrindinės priemonės ir tada imamasi papildomų administracinės naštos mažinimo priemonių. Pagrindinės problemos su kuriomis susiduriama įgyvendinant administracinės naštos mažinimo politiką Lietuvoje yra silpna politinė valia, finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumas, valstybės, savivaldybių institucijų bei įstaigų iniciatyvos trūkumas.In order to ensure honest business operating conditions, legal procedures and their consistent application, the state increasingly regulates different areas of society, including the business environment. Therefore, businesses are facing a lot of various legal requirements and obligations. However, certain legal obligations are too complex, their implementation requires considerable financial and time costs. Some of the informational obligations, that are imposed by law, and administrative costs incurred by implementing them, cause administrative burden on businesses. Excessive administrative burden can have negative impact not only on businesses costs, competition and economic growth, but also create obstacles to the commencement of business. The aim of this paper is to examine the European Union policy of administrative burden reduction for businesses and its implementation in Lithuania, revealing the aspects of the EU impact on Lithuania administrative burden reduction policy implementation, policy measures and problems in Lithuania. The tasks of this paper are: to analyze the administrative burden concepts; to conceptualize administrative burden research based on user and procedural aspects of quality management theory and public policy implementation theory; to analyze the administrative burden for businesses reduction policy implementation in the EU; to analyze the administrative burden for businesses reduction policy implementation in Lithuania; to research the EU influence on the implementation of Lithuanian administrative burden for businesses reduction policy, measures that are used for this implementation and problems that emerge in Lithuania. The research has showed that the EU and Lithuanian policies for administrative burden reduction are assessed as positive and contributing to the improvement of business environment conditions by all stakeholders: policy makers, policy executors and target groups. EU prompt to set national reduction targets influenced the administrative burden reduction policy implementation in Lithuania. The requirement to report on changes imposed by European Commission and the monitoring of developments ensures a certain level of supervision and control, as well as strengthens policy implementation incentives. Moreover, EU structural support accelerated administrative burden reduction measures implementation in Lithuania. The main administrative burden reduction for businesses policy implementation measures in Lithuania are the following: the removal, reduction or consolidation of existing regulations; the process of simplification of the statutory information obligations; available data and information sharing among institutions and governmental bodies; increased use and development of information technology and electronic services. Administrative burden reduction policy measures in Lithuania are assessed as positive and suitable, but at the same time it is recognized as crucial to be continued: key measures should be fully implemented first and then additional measures to reduce administrative burdens should be taken. The main problems encountered in the implementation of the administrative burden reduction policy in Lithuania are weak political will, lack of financial and human resources, lack of state and local institutions initiatives.Politikos mokslų ir diplomatijos fakult.Vytauto Didžiojo universiteta