Specific features of student aggression against teachers and peers at urban and rural comprehensive schools (case study: the city of Vilnius and Lazdijai region)

Darbo problema: Mokinių agresyvus elgesys prieš mokytojus ir bendramokslius ne tik apsunkina pozityvios komunikacijos galimybes, edukacinį procesą, bet ir kloja pamatus tolesnei agresyvumo sklaidai visuomenėje, todėl traktuotinas kaip didelis iššūkis nacionaliniam saugumui, nes agresyvūs žmonės negali pilnavertiškai dalyvauti visuomenėje, šalies progrese, didina kriminogeniškumo augimo pavojų ir tampa didele našta likusiai visuomenės daliai. Tikslas: Išanalizuoti mokinių agresyvaus elgesio prieš mokytojus ir bendramokslius kilimo priežastis, dažnį, raiškos formas, miesto ir kaimo įvairių tipų (pagrindinės, vidurinės ir gimnazijos) mokyklose ir atskleisti mokinių, mokytojų bei tėvų požiūrį į smurtą mokykloje ir taikomų prevencinių priemonių efektyvumą. Ginamieji teiginiai: 1. Miesto ir kaimo mokyklose mokinių smurto prieš mokytojus ir bendramokslius pobūdis panašus, tik skiriasi dažnis: miesto mokyklose smurtinių veiksmų atvejų pasitaiko dažniau nei kaimo mokyklose. 2. Mokiniai, mokytojai ir tėvai taikomas prevencines priemones laiko neveiksmingomis arba veiksmingomis tik iš dalies, tačiau patys nelinkę prisiimti už tai didesnės asmeninės atsakomybės ir atitinkamų įsipareigojimų. 3. Dauguma mokytojų, susidūrę su smurtaujančiais prieš bendramokslius mokiniais, rodo abejingumą, užima pasyvią poziciją, kas sudaro palankias prielaidas agresyvumui plisti, tuo pačiu ir mokinių nesaugumui mokykloje didėti. Metodologija: Atliekant mokinių agresyvaus elgesio prieš mokytojus ir bendramokslius mokykloje raiškos analizę, pasitelktas Alfredo Schutzo fenomenologijos teorijos aiškinimas, kalbantis apie tris skirtingus socialinio žinojimo epistomologinius lygius: žmonių iš gatvės žinojimą, gerai informuotą žinojimą ir ekspertinį žinojimą. Tyrimo aprašymas ir tiriamieji Anketavimo būdu apklausti vyresnių klasių moksleiviai (5 – 12 kl.) miesto ir kaimo pagrindinėse, vidurinėse ir gimnazinio tipo mokyklose. Tyrimo metu iš viso buvo apklausti 634 respondentai šešiose mokyklose. Kartu su kiekybiniu tyrimu buvo vykdomas ir kokybinis. Kiekvienoje mokykloje buvo apklausta po 5 – 6 įvairių dalykų mokytojus ir po 5 – 6 įvairių klasių mokinių tėvus. Iš viso tyrime dalyvavo 34 mokytojai ir 30 mokinių tėvų. Pagrindinės išvados: Hipotezė, kad miesto ir kaimo mokylų mokinių smurto prieš mokytojus ir bendramokslius pobūdis panašus, tik skiriasi dažnis: miesto mokyklose smurtinių veiksmų atvejų pasitaiko dažniau nei kaimo mokyklose pasitvirtino tik iš dalies. Nors mokinių fizinio ir psichologinio smurto dažnis miesto ir kaimo mokyklose skiriasi, tačiau gana skirtingas ir jo pobūdis. Fizinis smurtas miesto mokyklose taikomas kur kas dažniau nei kaimo mokyklose. Daugumos moksleivių ir tėvų nuomone, mokyklose vykdomos smurto ir patyčių prevencinės programos bei rengiami stendai ir lankstukai, smurto ir patyčių prevencine tematika Pastebima, kad mokyklose nevyksta susitikimai su teisėsaugos pareigūnai. Taip pat, nors ir yra budintys mokytojai mokykloje, tačiau jų abejingumas arba tolerancija agresyviems mokinių veiksmams, efektyviomis priemonėmis smurtui mažinti, nelaikomos. Mokytojai mano, kad trūksta tėvų įsitraukimo į mokykloje vykdomą prevencinę veiklą. Apibendrinant mokinių požiūrį į mokytojų ir tėvų reakciją į mokinių smurtą prieš bendramokslius, pastebima, kad dažniausiai mokytojai nekreipia dėmesio arba tik sudrausmina agresyviai besielgiančius mokinius. Miesto ir kaimo mokyklų mokiniai teigė, kad smurtautojas buvo įspėtas žodžiu, kitiems arba netaikytas jokia drausminė nuobauda, arba apie tai nieko nežinoma. Tokie atsakymų rezultatai liudija, kad dažnai smurtautojai nesulaukia tinkamo atlygio už smurtą. Menkas mokyklos administracijos ir mokytojų dėmesys arba abejingumas smurtautojui, ne tik kad nestabdo agresyvaus elgesio, bet tampa savotišku skatuliu agresoriui, žinant, kad net ir elgiantis neteisėtai jis liks nenubaustas. Reikšminiai žodžiai: Bendrojo lavinimo mokykla, mokinys, mokytojas, agresija, smurtas, patyčios.The problem: Students’ aggressive behaviour against their teachers and peers not only aggravates the possibilities for positive communication and educational process, but also lays grounds for further spread of aggression in society, therefore it is considered as a great challenge to national security since aggressive people are not able to fully participate in society or in the country’s progress; they also increase the risk for growth of criminality and become a burden to the rest of society. The aim: To analyse the causes, frequency and manifestations of students’ aggressive behaviour against their teachers and peers at different types of urban and rural schools (basic, secondary and gymnasiums) and to reveal the students, teachers and parents’ attitudes to violence at school, as well as the effectiveness of preventive measures to be applied. Statements to be defended: 1. The nature of student violence against the teachers and peers is similar at urban and rural schools; however, the frequency is different: violent actions occur more often at urban schools than at rural schools. 2. The students, teachers and parents consider the applied preventive measures as ineffective or only partially effective, yet they themselves are reluctant to assume a greater personal responsibility or relevant commitments. 3. Most teachers when faced with the acts of violence committed against school learners show indifference and take a passive position, thus creating favourable conditions for the spread of aggression, as well as increasing the students’ insecurity at school. Methodology: The analysis of students’ aggressive behaviour against their teachers and peers at school was based on the interpretation of Alfred Schutz’s phenomenological theory highlighting the three different epistemological levels of social knowledge, namely, knowledge of people from the street, well-informed knowledge and expert knowledge. Description of the research and respondents: The questionnaire survey was carried out and the students of the 5th to 12the grades were targeted to receive questionnaires at basic-, secondary schools and gymnasiums in urban and rural areas. A total of 634 respondents were questioned at 6 schools. The quantitative research was conducted alongside with the qualitative research. As many as 5 to 6 teachers of different subjects and 5 to 6 parents of the students from different grades were questioned at each school. Totally 34 teachers and 30 parents participated in the research. Basic conclusions: The hypothesis that the nature of student violence against the teachers and peers is similar at urban and rural schools yet only its frequency is different – violent actions occur more often at urban schools than at rural schools – has been proved only partially. Though the frequency of student physical and psychological violence is different, however, its nature is also quite different. Physical violence occurs more often at urban schools. Most students and parents are of opinion that violence and bullying prevention programmes are being conducted at schools, as well as stands and leaflets prepared on said subject. It has also been noted that the meetings with police officers are not being held at schools. Though there are teachers on duty at schools, yet their indifference or tolerance to the students’ aggressive actions are not considered as effective measures for reducing violence. The teachers believe that parental involvement in the violence prevention activities conducted at schools is not sufficient. While summarising the students’ views on the teachers and parents’ responses to school violence against peers it has been noted that the teachers usually do not pay attention to or only discipline the students who are behaving aggressively. The students from urban and rural schools were stating that some violators had been only warned orally, others had not received any disciplinary action or nothing had been known about that. Such answers prove that violators often do not receive a fair punishment for their violence. Insufficient attention or indifference from the school administrations or teachers towards the violator does not stop the aggressive behaviour; the more so, it becomes a kind of stimulus for an aggressor knowing that they will not be punished for their unlawful behaviour. Keywords: comprehensive school, pupil, teather, violence, aggression, sneering.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta