Sociological interpretation of commune and self-government links: the case of Kėdainiai town

Magistrinio darbo tema – Bendruomeniškumo ir savivaldos sąsajų sociologinė interpretacija ( Kėdainių miesto atvejis). Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje, sparčiai ėmė formuotis savivaldos ir vietos valdžia, prasidėjo bendruomeninis judėjimas, kuris skatino visuomenę aktyviai dalyvauti valstybės valdyme, reikšti savo nuomonę, kovoti už savo teises ir ieškoti būdų, kaip pagerinti savo gyvenimo kokybę. Pagrindinis dalykas šiandien tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje yra piliečių teisė ir pasirinkimo laisvė priimant ir įgyvendinant sprendimus susijusius su jų gyvenimo kokybe. Akivaizdu, kad pačią demokratiją būtų sunku įgyvendinti, jei piliečiai nebūtų tiesiogiai įtraukiami į visuomenės valdymo procesą, kur yra priimami sprendimai dėl politinių, ūkinių, kultūrinių, ekologinių ir kitų savivaldos bendruomenei aktualių klausimų. Pilietinė iniciatyva ir aktyvi visuomenė demokratinėje valstybėje yra labai svarbūs veiksniai, padedantys įtakoti politinius procesus, palaikyti tvarką, apsaugoti piliečius ir jų turtą, garantuoti normalų gyvenimą. Eiliniam valstybės piliečiui būtina suprasti, kad visų pirma jis pats turi savimi pasirūpinti. Pats žmogus turi aktyviai ginti savo teises, vienytis su kitais siekiant bendrų tikslų. Tai pilietinės visuomenės pareiga, bendras tikslas ir tuo pačiu demokratijos pagrindas. Darbe siekta nustatyti bendruomeniškumo įšsivystymo lygį ir brandą, jos sąveiką su savivaldos institucijomis. Tai bandžiau įvertinti per vieną iš priskirtųjų savivaldybėms funkcijų – socialinių paslaugų ir kitos socialinės paramos teikimą senyvo amžiaus žmonėms Kėdainių mieste. Darbo tikslas ištirti Kėdainių miesto bendruomenės požiūrį į savivaldos funkcionavimo efektyvumą, nustatyti ar yra grįžtamasis ryšys tarp savivaldos institucijų ir bendruomenės, išsiaiškinti ar Kėdainių miesto bendruomenės nariai yra patenkinti socialinių paslaugų teikimu, nustatyti ar savivaldos institucijos atsižvelgia į gyventojų poreikius priimdamos vienokius ar kitokius sprendimus, ar atstovauja jų interesus, nustatyti ar savivaldos institucijų sudaro tinkamas sąlygas socialinių paslaugų teikimui savo bendruomenės nariams. Atlikdama sociologinį tyrimą naudojau kokybinio tyrimo – giluminio interviu metodą. Kurio metu respondentai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmoji grupė respondentų – Kėdainių miesto bendruomenės nariai, kuriems klausimai buvo suformuluoti taip, kad galima būtų paneigti arba patvirtinti savo darbe iškeltas hipotezes, kad dauguma Kėdainių miesto gyventojų nesidomi vykstančiais procesais, kurie yra susiję su savivaldos institucijų darbu, sprendžiamomis problemomis, priimamais sprendimais, priimtų sprendimų vykdymu ir jų naudingumu; grįžtamasis ryšys tarp savivaldos institucijų ir bendruomenės labai menkas. Antroji grupė respondentų buvo apklausti socialiniai darbuotojai – slaugytojai. Šiai respondentų grupei suformuluoti klausimai buvo taip, kad galima būtų išsiaiškinti, pačių socialinių darbuotojų požiūrį į šį darbą, jo būtinumą mūsų visuomenei. Kaip patys socialiniai darbuotojai – slaugytojai, jaučiasi dirbdami tokio pobūdžio darbą. Ar savivaldos institucijos sudaro tinkamas sąlygas socialiniams darbuotojams teikti savo paslaugas? Ar tinkamai vertinamas jų darbas? Šias klausimais siekta paneigti arba patvirtinti iškeltą hipotezę, kad savivaldos institucijos labai dažnai yra nutolusios nuo gyventojų problemų, interesų bei poreikių. Trečioji respondentų grupė - senyvo amžiaus žmonės, kurie yra socialinių paslaugų gavėjai. Šiai respondentų grupei buvo suformuluoti klausimai taip, kad galima būtų paneigti arba patvirtinti savo darbe iškeltą hipotezę, kad bendruomenės nariai palankiai žiūri į socialinę pagalba – globą namuose. Išanalizavusi sociologinio tyrimo duomenis galiu konstatuoti, kad mano darbe keltos hipotezės: Dauguma gyventojų nesidomi vykstančiais procesais: savivaldos institucijų darbu, sprendžiamomis problemomis, priimamais sprendimais bei priimtų sprendimų vykdymu ir jų naudingumu ir kt. – pasitvirtino iš dalies; Grįžtamasis ryšys tarp savivaldos institucijų ir bendruomenės labai menkas – pasitvirtino iš dalies; Savivaldos institucijos labai dažnai yra nutolusios nuo gyventojų interesų bei poreikių teikiant socialinę pagalbą – pasitvirtino iš dalies; Bendruomenės nariai yra patenkinti, jiems savivaldos institucijų teikiama socialinė pagalba – pasitvirtino pilnai. Bendruomenė yra atvira ir pasiruošusi teikti socialines pagalbą už kurią nebūtų sulauktą atlygio - nepasitvirtino.The theme of Master’s paper – Sociological interpretation of commune and self-government links (the case of Kėdainiai town). After the independence restoration in Lithuania the self-government and local authority was rapidly formed, the communal movement began; it promoted the society to take part in the government of state active, to express its opinion, to fight for its rigts and to seek ways how to improve its living quality. The main thing today both in Lithuania and in all world is the citizens‘ right and the choise liberty while making and executing decisions related to their living quality. It is evident that to execute the democracy itself is very difficult, if the citizens‘ wouldn‘t have been directly involved in the process of society government where the decisions regarding political, economic, cultural, ecological and another to the community actual self-government questions are making. The civic initiative and active society in the democratic state are very important factors which help to influence the political processes, to keep order, to protect the citizens and their property, to secure their normal living. Every ordinary citizen of state must understand that first of all he must take care of himself. The person himself must protect his rights, consolidate with others while achieving general aims. This is the duty of civic society, the general aim and also the foundation of democracy. The paper aims to determinate the level and maturity of the commune development, its interaction with self-government institutions. I tried to evaluate this through one of to municipalities ascribed functions – rendering of social services and another social support to the aged persons in Kėdainiai town. The aim of the paper is to investigate the point of view of the community of Kėdainiai town to effectiveness of self-government functioning, to establish if the feed back between self-government institutions and community exists, to clear up if the members of Kėdainiai town community are satisfied with rendering of social services, to set if self-government institutions take into account the needs of residents while making different decisions, if represent their interests, to establish if self-government institutions creat proper conditions for rendering of social services to their community members. While carrying out the sociological investigation I used the method of quality research – deep interview, during which the respondents were divided into three groups. The first group of respondents were the members of Kėdainiai town community. The questions to them were framed so that in my paper risen hypotheses were denied or confirmed, that the most part of Kėdainiai town residents are not interested in the going processes, which are related to the work of self-government institutions, dealing problems, adopted decisions, execution of adopted decisions and their usefulness; the feed back between self-government institutions and the community is very poor. The second group of respondents were questioned social workers-nurses. The questions to this respondents group were framed so that would be possible to clear up the point of view of social workers to this work, its necessity to our society. How feel the social workers-nurses themselves while executing the work of such kind? Are the self-government institutions creating proper conditions for social workers to provide their services? Is their work properly evaluated? These questions were aimed to deny or confirm risen hypothesis that the self-government institutions are very often remoted from the residents problems, interests and needs. The third group of respondents were old persons who are the recipients of social services. The questions to this respondents‘ group were framed so that would be possible to deny or confirm in my paper risen hypothesis that the community members look favourably to the social help – custody at home. After the analysis of data of sociological research I can state that in my paper risen hypotheses: • The most part of residents are not interested in going processes: in the work of self-government institutions, dealing problems, adopted decisions, execution of adopted decisions and their usefulness a.o. – was confirmed partly; • The feed back between self-government institutions and community is very poor – was confirmed partly; • The self – government institutions are very often remoted from residents‘ interests and needs while rendering social help – was confirmed partly; • The community members are satisfied with through the self-government institutions provided to them social help – was confirmed fully; • The community is open and ready to provide social help which would not been paid – was not confirmed.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta