Architecture as the Kaunas City image making strategy

Baigiamajame magistro darbe plačiau aptariamos kultūros paveldo (dėmesys fokusuojamas į architektūros paveldą) integracijos į šiuolaikinės taip vadinamos tinklaveikos visuomenės ekonominę ir socialinę sistemą. Darbe laikomasi principinio požiūrio, kad šiuolaikinis darbo, laisvalaikio organizavimas ir individų identitetai sąveikauja nuolatinio tapsmo sąlygomis ir yra priklausomi vieni nuo kitų. Vietos įvaizdis šiuo požiūriu tampa itin svarbus miesto/regiono/valstybės savęs reprezentacijos įrankis šiuolaikinėje žinių valdymu grįstoje visuomenėje. Šioje postruktūralistinėje vartotojų visuomenėje architektūros paveldas ir naujos architektūros intervencijos gali būti vienas esminių įrankių komunikuoti žinių pertekliaus epochoje. Pagrindinis tyrimo tikslas apibrėžti Kauno miesto patirtis ir galimybes reprodukuoti ir publikuoti žinių bagažą konceptualiai pristatant vietą. Todėl trijose darbo dalyse, naudojant specialiai susiformuotus teorinius tyrimo metodus aiškinamasi vietos įvaizdžio sampratos kaita pereinat iš industrinės į postindustrinę epochas, taip įvaizdžio diegimo problematika. Vėliau pereinama prie Kauno miesto patirčių ir potencialo analizės, paradomi charakteringi pavyzdžiai atitinkantys tiek vakarų vartotojiškos kultūros modifikacijas, tiek postkolonialinias įtakas vienaip ar kitaip formuojančias tiek vietos identitetą, tiek kultūros paveldo apsaugos/niokojimo apraiškas. Trečioji dalis skirta Kauno miesto kaip vietos naratyvo kūrimo galimybėms ir problematikai. Svarbu tai, kad darbo objektą: Kauno miesto architektūra kaip šios vietos įvaizdžio formavimo strategiją darbe suvokiama ne vien kaip vidinių miesto problemų gliaudymas ir iškėlimas į paviršių, tačiau tai platesnis tyrimas, konceptualiai kvestionuojatis tarptautinius architektūrinius reiškinius tapusios autonomiškomis mini-paradigmomis. Toks požiūris turėtų padėti giliau pažvelgti ne tik į Kauno esamą įvaizdį, bet platesniame kontekste sociologiniame ir filosofiniame kontekste įvertinti besikeičiančią miesto sąvoką. Išvadų rezultatus Kauno atveju apibūdina pastebėjimas, jog miestas šiuo metu išgyvena poindustrinį laikotarpį, tačiau ne postindustrinėmis sąlygomis.The thesis is to be about the first deeper glance in Lithuania issueing the place image throught architectural and cultural heritage management. The key factor is to challange the paradigma of how individual or scietist perceive architectural processes due side effets of changing World. Nevertheless, cultural heritage in Lithuania has a feature in academical field to be self-centered so hardly ever usefull for wider sociocultural progress if we consider that tourism or old town vitality is based not on heritage management itself, but depends on traditionally perceived which are the best routes for tourists or traditional area of walking around. This issue claims that in so called network society the most important is to recognise the possibilities and threats for architectural heritage to become an actine participator of network progress. It is clarely seen, that internet technologies and communicational options is to be elimate a traditional urban space out of field of public interest. However, city image is about to sell a place no matter in digital or either in real dimentions. Master work is solving the issue how the Kaunas could work and produce its image via architectural representation‘s forms and manners. First part of work is to describe early perception of place image in western countries. As a matter of fact, there‘s notice made that place image should meet an expectation. Since public realtions have became part of everydays expeirience and its self being expressed by working and producing knowledge based product, place image is a wider connotation of urban regeneration. Second part discusses how Kaunas city uses its own architectutal potential to produce place narratives. Also, I point out the problem of own and foreign heritage which, however, while is being in argue status, can work for public benefits. I also form some case studies based advises how to enhance soviet cultural heritage in Kaunas city. Third part is all about constructing or constructed place narratives in Kaunas. The main issue there is a rapid will to become ‚contemporary‘ while cultural heritage‘s not being preserved. For conclusion, it has been noticed that Kaunas still uses only historical pieces of architecture to construct its contemporary narrative and has been living under after-industrial period but neither meet postindustrial conditions, nor some signs of wholistic regeneration are seen yet.Vytauto Didžiojo universiteta