Influence of Medically Unexplained Symptoms to Individual Life and Quality of Social Interaction

Darbe yra nagrinėjamas subjektyvaus negalavimo reiškinys ir kaip jis įtakoja asmens, tai yra, savęs paties suvokimą, požiūrį į tai, ką mano apie tave kiti, tapatybę, socialinius vaidmenis bei santykį su gyvenamąja aplinka. Šiame darbe tiriama kaip bloga savijauta, kuri profesionalo nėra oficialiai pripažįstama kaip liga, veikia žmogaus vertybinę orientaciją, elgseną tiek asmeninėje, tiek socialinėje erdvėse ir kokį socialinį bei psichologinį aplinkos poveikį patiria „ligonio“ statuso negaunantis asmuo. Darbo tikslas – ištirti ir atskleisti kaip subjektyvus negalavimas, kuris mediciniškai nėra įrodomas, įtakoja individo gyvenimo kokybę privačioje ir socialinėje sferose. Darbo uždaviniai: atskleisti kaip liga ir sveikata yra traktuojama ir konstruojama biomedicininio, psichosomatinio ir biopsichosocialinio medicinos modelių; parodyti, kad individo kūnas nėra tik fizinis, bet ir socialinis, ir kuris yra konstruojamas ir veikiamas medicinos bei socialinės aplinkos; paanalizuoti kaip subjektyvus negalavimas veikia asmens suvokimą apie save patį, kitus bei santykį su visuomene, kurioje jis gyvena; parodyti, kad asmuo, besiskundžiantis bloga savijauta ir negaunantis oficialios diagnozės, negali pasitraukti iš savo atsakomybių lauko. Tiriamojoje darbo dalyje yra analizuojami ir interpretuojami duomenys, gauti kokybinio tyrimo (tiksliau pusiau struktūruoto interviu) metu. Rezultatai parodė, kad subjektyviu negalavimu besiskundžiantys asmenys atsiduria gana neapibrėžtoje situacijoje, negaudami diagnozės. Ir tokiu būdu neturėdami legitimios teisės oficialiai atsitraukti nuo savo pareigų ir atsakomybių, tiek asmeniniame, tiek ir socialiniame gyvenime, jie patiria fizinį skausmą, dėl savo kūno sutrikimo ir psichologinį nepasitenkinimą savo esama padėtimi. Mediciniškai nediagnozuojamo simptomo turėtojai, negavę diagnozės yra stigmatizuojami. Pati diagnozė nepanaikintų stigmos, bet ją palengvintų. Todėl darbe respondentai bando nuslėpti savo negalavimą arba meluoja, bijodami kolegų nesupratimo ir pašaipų. Namuose jie jaučiasi laisviau, tačiau vis tiek nesugeba apleisti savo kaip žmonos/vyro, mamos/tėvo vaidmenų ir neturėdami teisės sirgti toliau atlieka visus įsipareigojimus, nepaisant to, jog jiems tai yra sunku ir fiziškai, ir emociškai. Žmonės tampa uždaresni, jautresni, jaučiasi nesuprasti. Trūkinėja socialinis ryšys, nes atsisakoma bendravimo su draugais, kolegomis, giminėmis ir užsidaroma namuose, apeliuojant į tai, negalavimas sukelia diskomfortą jiems patiems bei jų artimiesiems. O toks elgesys labai smarkiai įtakoja savęs vertinimą ir suvokimą apie tai kaip į tave žiūri ir tave suvokia kiti.The paper analyses the phenomenon of the illness and how it affects a person, his self understanding, the attitude of what others think about him, identity, social roles and the relationship with the living environment. This work analyses how a seediness, which is not officially recognized as a disease, affects human orientation of value, behavior in personal and social spaces and what the social and psychological impact of the environment experiences person, whom does not receive the status of a „sick“. The aim – to explore and reveal how illness, which is not medically proven, affects an individual’s quality of life in the private and social spheres. Objectives: reveal how disease and health are approached and constructed in the biomedical, psychosomatic and the biopsychosocial medicine models; show that the individual’s body is not only physical but also social, and which is constructed and sway of medical and social environment; analyze how illness affects the person’s perception about himself, others and the relationship with the society in which he lives; show that a person, whose complains about seediness, and doesn’t receive an official diagnosis, cannot withdraw from this responsibilities field. The exploratory part analyses and interpret data from qualitative research (or rather semi-structured interviews). The results showed that people, whose suffer from seediness and can’t receive a diagnosis, find themselves in a rather uncertain situation. And thus have no legitimate right to officially withdraw from their duties and responsibilities in personal and social life, and they experience not only physical pain, because of their body disorder, but also psychological dissatisfaction of their current situation. Persons, whose complain about medically unexplained symptoms are stigmatized. The diagnosis itself won‘t eliminate stigma, but it could make it easier. That‘s why respondent try to cover up their illness or lie for fear and incomprehension by colleagues at work. At home, they feel bigger freedom, but still unable to leave their wives/husband, mother/father roles and haven’t got any permission to sick, they continue to perform all the obligations, despite the fact, that it is difficult for them physically and emotionally. People become less open, more sensitive, feel misunderstood. The social relationships are breaking as refusing to communicate with friends, colleagues, relatives and retiring into oneself, appealing to illness caused discomfort to themselves and their closest relatives and friends. But such behavior is strongly influence self-assessment and perception about how you look and how others see you.Vytauto Didžiojo universiteta