Relationship between harassment suffered by nurses from their colleagues at work with subjective evaluation of their health and the health-unfavourable behaviour

Darbo tikslas: Atskleisti slaugytojų darbe iš kolegų patiriamo priekabiavimo sąsajas su subjektyviu savo sveikatos vertinimu bei sveikatai nepalankia elgsena. Tyrime dalyvavo 160 slaugytojų moterų, kurių amžius yra nuo 24 iki 70 metų (amžiaus vidurkis yra 43,11 (8,36)). Patiriamam priekabiavimui darbe atskleisti ir jo lygiui nustatyti buvo naudota priekabiavimo darbe skalė (Work Harassment Scale) (Björkqvist, Österman, 1992) ir negatyvaus elgesio skalė (adaptavo Vasilavičius, 2008). Psichikos sveikata vertinta, vadovaujantis Bendruoju Sveikatos Klausimynu (GHQ12, German Foundation for International). Subjektyviam savo sveikatos vertinimui sudaryti klausimai remiantis SF – 36 klausimynu (Staniūtė, 2007). Sveikatos nusiskundimų vertinimui buvo sudaryta nusiskundimų savo sveikata skalė iš 15 klausimų, panaudojant Viltės Kazlauskaitės sudarytą nusiskundimų savo sveikata klausimyną. Žalingų įpročių vertinimui buvo sudaryti ir pateikti klausimai remiantis sveikatos vertinimo ir svaigalų vartojimo klausimynu (Goštautas, 1999). Siekiant įvertinti fizinį aktyvumą naudotas tarptautinis fiznio aktyvumo klausimynas (International Physical Activity Questionnaire, 2002). Mitybos įpročių vertinimui buvo panaudotas Elenos Galvydienės sudarytas mitybos įpročių klausimynas. Tyrimo metu nustatyta, kad prasčiau subjektyviai savo sveikatą ir psichinę sveikatą vertinančios bendrosios praktikos slaugytojos dažniau darbe patiria priekabiaujantį elgesį nei tos slaugytojos, kurios geriau subjektyviai vertina savo sveikatą ir psichinę sveikatą. Be to, skirtingi iš kolegų patiriamo priekabiavimo komponentai nevienodai siejasi su slaugytojų subjektyviu sveikatos vertinimu bei nepalankia sveikatai elgsena.Aim of the thesis: revealing the harassment suffered by nurses from their colleagues at work and its relationship with subjective evaluation of their health and the health-unfavourable behaviour. 160 female nurses took part in the research whose age ranged from 24 to 70 (age average 43,11 (8,36) years). In order to reveal harassment at work and its levels, the Work Harassment Scale by Björkqvist, Österman (1992) and Negative Act Scale (adapted by Vasilavičius, 2008). Psychical health were assessed by employing the General Health Questionnaire (GHQ12, German Foundation for International). Questions for the subjective evaluation of one’s health were drawn on the basis of SF-36 Questionnaire (Staniūtė, 2007). For the assessment of health complaints, a scale of complaints with one’s health was drawn containing 15 questions by employing the questionnaire drawn by Viltė Kazlauskaitė on the complaints concerning one’s health. Questions for the evaluation of harmful habits were developed and posed on the basis of health evaluation and spirits consumption questionnaire (Goštautas, 1999). In order to evaluate physical activity, the International Physical Activity Questionnaire (2002) was employed. Questionnaire by Elena Galvydienė on nutrition habits was employed for food consumption assessment. During the research, it was established that these nurses of general practice subjectively assess their health and psychical health as inferior who experience molesting behaviour more frequently at work than those who assess their health in more positive terms. Besides, various components of the harassment by the colleagues are differently related with the subjective evaluation of the nurses’ health and their health-unfavourable behaviour.Vytauto Didžiojo universiteta