Pavaldinių požiūris į vadovavimo efektyvumą: asmenybės bruožų, socialinio suvokimo charakteristikų ir vertinimo sąlygų svarba

The study analyses the assessment of leadership effectiveness performed by subordinates. In the dissertation, there will be introduced the criteria and how they will be applied during the assessment of leadership effectiveness, who will evaluate and what are those raters that give such a different feedback. The main aim of this research is to disclose what conditions of the evaluation (criteria from different theoretical background, applied research method), raters’ psychological (personality traits) and social perception (social identification, perceived leader prototypicality) factors are and how they are related to differences in the assessment of leadership effectiveness. It is expected that the assessment of leadership effectiveness performed by subordinates is not stable: it depends on conditions of the evaluation and raters’ psychosocial factors. The empirical part of the dissertation presents the results of cross-sectional quantitative survey (sample of 505 subordinates) with self-administered questionnaire and quasi-experimental scenario. The results show that assessment of leadership effectiveness performed by subordinates differs according to the applied research method, but tendencies of the evaluation based on criteria of behavioural theory and transformational leadership perspective are similar. Further analysis reveals that regardless of conditions of the evaluation, perceived leader prototypicality mostly affects the assessment of leadership effectiveness. Social identification with group comes out as the strongest factor explaining assessment of real leader, while personality traits have a direct effect on the assessment of leadership effectiveness in the quasi experiment.Disertacijoje nagrinėjamas pavaldinių požiūris į realaus bei kvazi eksperimento scenarijuje aprašyto vadovo vadovavimo efektyvumą remiantis elgesio ir transformacinio vadovavimo teorijomis. Pristatant pavaldinių atliekamą vadovavimo efektyvumo vertinimą kalbama ne tik apie ką bei kaip bus klausiama vertinant vadovą, bet ir kas bei kokie yra tie vertintojai, pateikiantys skirtingus vertinimo rezultatus. Darbe siekiama išsiaiškinti, kokios vertinimo sąlygos (teoriniai efektyvaus vadovo kriterijai ir tyrimo metodas), vertintojų psichologinės (asmenybės bruožai) bei socialinio suvokimo (socialinė identifikacija su grupe ir vadovo prototipiškumas) charakteristikos ir kaip yra susiję su vadovavimo efektyvumo vertinime atsirandančiais skirtumais. Keliamos prielaidos, jog pavaldiniams vertinant vadovavimo efektyvumą, šio vertinimo rezultatai nėra stabilūs ir priklauso nuo vertinimo sąlygų bei psichosocialinių vertintojų charakteristikų. Empirinėje darbo dalyje pristatomi įvairiose Lietuvos organizacijose vykdyto tyrimo, kuriame dalyvavo 505 tiriamieji iš 20 skirtingo dydžio padalinių, rezultatai. Apibendrinus tyrimo duomenis nustatyta, kad pavaldiniams vertinant vadovavimo efektyvumą vertinimo rezultatų tendencijos skiriasi tik pagal pritaikytą tyrimo metodą, bet ne pagal pasirinktus teorinius efektyvaus vadovo kriterijus. Tyrimo rezultatai parodė, jog nepriklausomai nuo vertinimo sąlygų vadovavimo efektyvumo vertinimo rezultatus labiausiai lemia vadovo prototipiškumas. Vis dėlto, vertinant realų vadovą, vadovavimo efektyvumo vertinimo skirtumams reikšmingesnė socialinė identifikacija su grupe, o kvazi eksperimente labiau išryškėjo asmenybės bruožų vaidmuo.Vytauto Didžiojo universiteta