Tekstynais paremta jungtuko kad praleidimo analizė prijungiamuosiuose aiškinamuosiuose sakiniuose po veiksmažodžių, reiškiančių kalbėjimą, mąstymą ir suvokimą, anglų ir lietuvių kalboje

The aim of this study is to present a contrastive analysis of verbal complement that-clauses in English and Lithuanian and to describe, contrast and compare the cases of that deletion in them on the basis of corpus evidence. Matrix verbs from three semantic domains, viz. saying, thinking, and discovering, were investigated in the spoken, fiction, newspaper, and magazine registers of the BNC and LLC corpora. The methods chosen for the study were qualitative analysis as well as contrastive and content analysis. The corpus evidence demonstrated that zero-that complement clauses are by far more frequent in English than in Lithuanian in all registers considered. The deletion of that in Lithuanian appeared to be likely in case the complement clause is preceded by an evidential marker, such as esą, neva “supposedly”, girdi “(you) hear”, tarsi, lyg “as if”, or gal “maybe”, adopting the function of the complementizer, which is not the case in English. The corpus evidence also revealed that in both languages complement zero-that clauses share a structural peculiarity known as closeness of the clause juncture and are likely to occur with the most frequent verbs in both languages: say, think, and know. Another similarity is that in both languages matrix clauses followed by zero-that complements can be confused with comment clauses. Further quantitative corpus-based researches of Lithuanian complement clauses must be carried out in order to measure the influence of the contextual factors favouring that deletion. In addition, parallel corpus-based studies of the texts in the two languages can be conducted to provide a more detailed account for similarities and differences between that- and zero-that complement clauses in the two languages.Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti anglų bei lietuvių kalbos prijungiamuosius aiškinamuosius sakinius bei remiantis tekstynų duomenimis aprašyti ir palyginti jungtuko kad/jog praleidimo atvejus tokio tipo sakiniuose. Aiškinamieji sakiniai, valdomi kalbėjimo, mąstymo bei suvokimo veiksmažodžių, buvo išnagrinėti BNC ir LLC tekstynų šnekamosios kalbos, grožinės literatūros bei publicistikos registruose. Tyrimas grindžiamas lyginamosios ir kontekstinės analizės metodais bei kokybinės analizės metodu aprašant ir lyginant iš tekstynų surinktus duomenis. Surinkti tekstynų duomenys rodo, kad prijungiamieji aiškinamieji sakiniai su praleistu jungtuku kad/jog žymiai būdingesni anglų nei lietuvių kalbai. Paaiškėjo, kad jungtuko kad/jog nebuvimas lietuvių kalboje tikėtinas, jei šalutinis dėmuo pradedamas evidencialumo raiškos priemonėms priskiriamais žodžiais esą, neva, lyg, tarsi ir girdi, kurie šiuolaikinėje lietuvių kalboje neretai atlieka jungtukų funkciją, bet anglų kalbai tokios struktūros nebūdingos. Abiejose kalbose jungtukas kad/jog dažniau praleidžiamas su dažniausiai kalboje vartojamais veiksmažodžiais. Anglų ir lietuvių kalbos bejungtukiai aiškinamieji sakiniai taip pat panašūs sandaros atžvilgiu: nėra antros eilės sakinio dalių, įsiterpiančių tarp valdančiojo veiksmažodžio ir šalutinio dėmens veiksnio. Be to, abiejose kalbose būna dviprasmiškų atvejų, kai bejungtukių aiškinamųjų sakinių pagrindinį dėmenį sunku atskirti nuo įterpinio arba komentuojamojo sakinio. Tam, kad galima būtų tiksliai nustatyti kontekstinių faktorių įtaką jungtuko kad/jog praleidimui lietuvių kalboje, reikalingi tolimesni tekstynais paremti kiekybiniai tyrimai.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta