Relationship among religiousness, psychological resilience and subjectively conceived psychical health in the middle-aged population

Vis dažniau užsienio ir Lietuvos mokslininkai pastebi, kad dvasinis žmogaus pasaulis siejasi su jo subjektyviai suvokiama gerove, psichikos sveikata bei psichologiniu atsparumu (Aukst-Margetic, Margetic, 2005; Clark, Friedman, Martin, 2005; Maddi, Brow, Khoshaba, Vaitkus, 2006; Berg, Hassing, McClearn, Johansson, 2006). Tačiau Lietuvoje šie klausimai dar nedaug nagrinėti (Laurinavičiūtė, 2004). Ypač menkas šios temos ištirtumas vidutinio amžiaus žmonių grupėje (Ryan, Caltabiano, 2009; Shen, Zeng, 2010). Šio darbo tikslas – nustatyti vidutinio amžiaus žmonių religingumo, psichologinio atsparumo ir subjektyviai vertinamos psichikos ypatumus bei sąsajas skirtingose socialinėse-demografinėse grupėse. Tyrime dalyvavo 164 vidutinio amžiaus (40-65 metų, amžiaus vidurkis 51,12 ± 8,1 metų) žmonės; iš jų 36,6 proc. (n=60) vyrų ir 63,4 proc. (n=104) moterų. Norint nustatyti vidutinio amžiaus žmonių subjektyviai vertinamą psichikos sveikatą, naudotas psichikos sveikatos klausimynas (angl. The General Health Questionnaire, 12-GHQ, Goldberg, 1970). Vidutinio amžiaus žmonių psichologinis atsparumas nustatytas naudojant dispozicinį psichologinio atsparumo skalę (angl. Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, Bartone, 2007), o religingumas - naudojant vidinio ir išorinio religingumo skalę (angl. Age-Universal” I-E Scale–12, Gorsuch & Venable, 1983). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vidutinio amžiaus žmonių religingumas, psichologinis atsparumas ir subjektyvus savo psichikos sveikatos vertinimas skirtingose socialinėse demografinėse grupėse skiriasi. Taip pat nustatyta, kad, kuo geresnis vidutinio amžiaus žmonių subjektyvus savo psichikos sveikatos vertinimas, tuo labiau šie žmonės pasižymi bendru psichologiniu atsparumu, jaučia didesnį įsipareigojimą dėl ateities bei turi didesnį ateities kontrolės pojūtį. Vidutinio amžiaus žmonių, kurie pasižymi didesniu ir mažesniu religingumu, psichologinis atsparumas ir subjektyvus savo psichikos sveikatos vertinimas nesiskiria.More and more frequently, both Lithuanian and foreign scholars note that the spiritual world of an individual is related with his/her subjectively conceived welfare, psychical health and psychological resilience (Aukst-Margetic, Margetic, 2005; Clark, Friedman, Martin, 2005; Maddi, Brow, Khoshaba, Vaitkus, 2006; Berg, Hassing, McClearn, Johansson, 2006). However, this research in Lithuania has been scarce (Laurinavičiūtė, 2004), and this topic has been particularly under-researched in the middle-aged segment of the population (Ryan, Caltabiano, 2009; Shen, Zeng, 2010). The aim of the present work is to establish the relationship among the religiousness of the middle-aged population, their psychological resilience and subjectively conceived psychical health. 164 individuals of middle age (40 to 65 years old; age average 51.12 ± 8.1 years)took part in the research; among them, 36.6 per cent males (n=60) and 63.4 per cent females (n=104). In order to establish the subjectively assessed psychical health of the middle-aged population, The General Health Questionnaire, 12-GHQ, developed by Goldberg, (1970) was employed. The psychological resilience of the middle-aged population was established by applying the Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, developed by Bartone, (2007) while religiousness was identified by employing the Age-Universal” I-E Scale–12 developed by Gorsuch & Venable (1983). The results of the research revealed that the religiousness, psychological resilience and subjective evaluation of one’s psychical health differ among various socio-demographical groups. Besides, it was established that with the increase of the subjective evaluation of one’s psychical health, general psychological resilience is also boosted; these people experience more significant obligations concerning the future and possess a more prominent feeling of control over the future. The middle-aged population denoted by more than average, average or lower than average religiousness do not exhibit differences in terms of psychological resilience and subjective evaluation of one’s psychical health.Vytauto Didžiojo universiteta