The specialities of shaping professional identity of art pedagogy students

Tyrimo problema. Šiame magistro darbe siekiama atsakyti į esminius probleminius klausimus, kuriuose akcentuojamos dailės pedagogikos studentų profesinio tapatumo apraiškų pastebėjimas studijų metais, būsimųjų dailės pedagogų profesinio tapatumo suvokimas, dailės pedagogikos studentų profesinio tapatumo dvilypumo išskyrimo galimybės ir ryšys tarp profesinio tapatumo ir praktikos. Svarbiausias darbo akcentas yra studijų patirtis, kuri formuoja studento požiūrį į pasirinktą specialybę bei leidžia pasitvirtinti dailės pedagogo profesijos tinkamumu arba suabejoti pasirinkto kelio prasme. Dailės pedagogikos studentų profesinio tapatumo vystymosi tematika yra aktuali, kadangi tyrimo rezultatai atskleidė, jog pagrindinis formavimosi aspektas yra santykis su visuomene ir profesine bendruomene, šiuo atveju, turima omenyje dailės pedagogikos studijų reikšmė būsimai profesinei veiklai. Studijų krypties dvilypumas skatina meninės patirties plėtrą, kuri skatina dvasingumo bei profesinės brandos sklaidą. Negalima pamiršti, jog meno pedagogo prerogatyva yra vystyti savo asmeninę kūrybą, kadangi turėdamas praktinės patirties gali pateikti originalesnių užduočių mokiniams, įkvėpti kūrybai ir kokybiškiau perduoti turimas žinias. Prasmingas grįžtamasis ryšys studijų metais formuoja studento vertybių ir prioritetų sistemą, todėl šio magistro darbo tema gilinasi į ypatumus, kurie yra būdingi studentų profesinio tapatumo formavimuisi, neturint esminės darbo patirties, tik pedagoginės praktikos indėlį karjeros pespektyvoms. Tyrimo objektas – dailės pedagogikos studentų profesinis tapatumas. Tyrimo tikslas – išsiaškinti dailės pedagogikos studentų profesinio tapatumo formavimosi ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1) atskleisti profesinio tapatumo sampratą ir meno pedagogo profesinio tapatumo dvylipumo teorines prielaidas; 2) išryškinti dailės pedagogo profesinio tapatumo vystymosi ir praktinės veiklos ryšį dailės ugdymo turinio kontekste: 3) atskleisti būsimųjų dailės pedagogų profesinio tapatumo formavimosi ypatumus studijų procese. Tyrimo metodologija. Buvo atliktas kokybinis tyrimas – pusiau strūkturuotas interviu, kuris siejasi su kokybinio tyrimo paradigma. Tyrimas vyko 2015 m. gruodžio 7 d. ir 14 d. bei 2016 metų balandžio 15 d. ir 21 d. Lietuvos edukologijos universitete su dailės pedagogikos bakalauro studijų studentais. Iš viso apklausti 16 studentų: 3 studentai – I kurso, 1 studentas – II kurso, 3 studentai – III kurso, 9 studentai – IV kurso. Tyrimo rezultatai. Pagrindiniai tyrimo rezultatai atskleidė, kad profesinis tapatumas yra visą gyvenimą besivystantis procesas, kuris formuojasi paraleliai asmenybės tapatumo, kuriančio prasmingą grįžtamąjį ryšį per vidinę identifikacijos būseną ir kintančią patirtį, leidžiančią suprasti esminius asmenybės prioritetus, vertybes, talentus. Tai yra ugdymui paveikus procesas, kuriam įtaką daro socialinė aplinka, darbo ir profesinio ugdymo sistemos. Meno pedagogo profesinio tapatumo dvilypumo teorinės prielaidos remiasi dviejų profesinių tapatumų (menininko ir pedagogo) sąveika. Jis turi būti įvaldęs menines ir pedagogines kompetencijas bei puoselėti šiuolaikinės edukologijos lūkesčius. Dailės pedagogo profesinio tapatumo vystymosi ir praktinės veiklos ryšys dailės ugdymo turinio kontekste yra paremtas prasminga profesine patirtimi, įgyta glaudaus santykio tarp mokinių, mokyklos bendruomenės, formuojančio grįžtamąjį ryšį. Įgyvendindamas bendrųjų ugdymo programų tikslus ir uždavinius meno pedagogas kuria santykius su mokiniais, darančiais įtaką mokyklos bendruomenės meninio gyvenimo procesui, kurio aplinkoje formuojasi pedagogo profesinis tapatumas. Bendrojo ugdymo įstaigose priimta į meno dalykų mokytojus žiūrėti kaip į menininkus, kurių pagrindinė veikla yra atskleisti mokinių kūrybines galias, todėl dailės pedagogas turi tobulėti kūrybinėje plotmėje tam, kad sugebėtų pateikti ugdomąjį turinį, parengti kūrybingas užduotis ir atitikti mokyklos bendruomenės lūkesčius. Tyrimas išryškino tris būsimųjų dailės pedagogų profesinio tapatumo formavimosi ypatumus: 1) studijų indėlio, 2) dabartinės veiklos kaip savimonės ir besiformuojančio požiūrio į profesiją, 3) ateities planų konstravimu, paremtu profesiniais lūkesčiais. Dailės pedagogikos studentai akcentuoja pedagoginės praktikos indėlį į profesinio pašaukimo pajautą; trauką menui ir kūrybinio įkvėpimo svarbą meninės veiklos kaip raiškos studijose bei kūrybingumo bruožų išryškėjimą; socialinės aplinkos kaip motyvuojančio aspekto karjeros vystymęsi; įgyta praktinio pobūdžio patirtis, paremta bendražmogiškųjų vertybių puoselėjimu ir įgytos profesinės kompetencijos. Dailės pedagogikos studentai išryškina motyvuojančius dėstytojus, progresą studijų veikloje ir visuomenės pripažinimą kaip paskatinimą žengti pasirinktos profesijos kryptimi. Teigiama, kad dailės mokytojas būtinai turi jausti pašaukimą pedagoginiam darbui, ieškoti glaudaus ir šilto santykio su mokiniais bei plėtoti asmeninę kūrybą. Pozityvūs lūkesčiai dėl ateities yra svarbūs profesinio tapatumo formavimuisi, todėl studentai siekia suderinti kūrybinę veiklą ir pedagoginį darbą, plėtoti ir puoselėti profesinio tapatumo dvilypumą. Dauguma dailės pedagogikos studentų turi siekių dirbti pedagoginį darbą mokykloje ir neformaliajame ugdyme, tačiau tyrime išryškėjo ir maža dalis studentų, kurie visiškai atmeta pedagoginio darbo mokykloje galimybę dėl įvaldytų kompetencijų trūkumo, neužtikrinto požiūrio į ateitį ir sunkių darbo sąlygų.Research problem. In this master’s thesis there is an attempt to answer essential problematic questions in which the observation of signs of professional identity of arts teacher training students during their years of study is highlighted, alongside with the perception of future fine art teachers’ professional identity, the possibilities of highlighting the ambivalence of the fine art teacher training students' professional identity and the bond between professional identity and practice. The main accent of the thesis is the experience of studies which forms the student's attitude to chosen speciality and allows confirming the rightness in choosing the profession of a fine art teacher or doubting the meaning of the chosen path. The topics of the development of the fine art teacher training students' professional identity are live as the results of the research revealed that the main aspect of development is the relationship with the society and the professional community having in mind the importance of arts teacher training for future career. The ambivalence of the tendency of studies encourages the spread of artistic experience, which encourages spirituality and the spread of professional maturity. It cannot be forgotten that the prerogative of a fine art teacher is to develop his or her own personal creation because a teacher having personal experience can offer more original tasks for students, inspire them for creation and pass the knowledge he or she possesses more efficiently. The meaningful feedback forms a student's system of virtues and priorities therefore the topic of this master's thesis goes deep down into the specialties which are common to the formation of students' professional identity without having any essential experience but the contribution of pedagogical practice to career prospects. Research object – the professional identity of arts teacher training students. The research aim – to find the specialities of shaping professional identity of arts teacher training students. The research task: 1) to reveal the concept of professional identity and the theoretical assumptions of the ambivalence of a fine art teacher's professional identity; 2) to highlight the bond between the development of a fine art teacher's professional identity and the practice in the context of the fine art education; 3) to reveal the specialities of shaping the professional identity of the future fine art students in the process of studies. Research methodology. The qualitative research has been carried out as a semi-strategized interview which links with the paradigm of the qualitative research. The research was performed between 7 and 14 December, 2015 and 15 and 21 April, 2016 with the students of Lithuanian University of Educational sciences. All in all, there were 16 students interviewed: 3 first-year students, 1 second-year student, 3 third-year students, 9 fourth-year students. The results (research findings). The main results of the research revealed that professional identity is a lifelong - developing process which is shaped in a parallel with the identity of a personality creating a meaningful feedback and changeable experience which allows perceiving essential virtues, priorities and talents of a personality. It is a process affected by the education which is influenced by social environment and the systems of labor and vocational training. The theoretical assumptions of the ambivalence of a fine art teacher's professional identity are based on the interaction of two professional identities these of an artist and educationalist. His or her competency of art and education must be mastered since he or she must foster the expectations of contemporary education. The bond between the development of fine art teacher's professional identity and the practice in the context of the fine art education is based on the meaningful professional experience, gained by the close relationship between students and the school community, which shapes the feedback. Implementing the goals and objectives of general education programs the fine art teacher creates the relationships with students, which influence the process of art life in school community, in which the professional identity of fine art teacher's is shaped. In educational institutions there is acceptable to look at art teachers as artists, whose main activity is to reveal the creativity of students, therefore a fine art teacher must improve in terms of creativity for being able to deliver the content of education, prepare creative tasks and match the expectations of school community. The research has highlighted three specialities of shaping the future fine art teachers' professional identity: 1) contribution of studies, 2) present activity as self –awareness and the developing attitude to the profession, 3) the construction of future plans based on the career expectations. The fine arts teacher training students point out the contribution of educational practice to the sense of devotion to the career; the attraction to art and the importance of inspiration to creation practice as in the studies of expression and the highlight of the features of creativity; the encouraging aspect of social environment in the development of career; acquired experience of practical nature based on the general virtues and the gained professional competence. The fine art students highlight motivating professors, the progress in the activities of studies and the acknowledgement of society as the encouragement to follow the chosen career. It is claimed that a fine art teacher must feel the call for educational work, search for the close and warm relationships with students and develop the creation of his or her own. Positive expectations for the future are important for the formation of professional identity therefore students seek to combine both creation and educational work, develop and foster the ambivalence of professional identity. The majority of fine art teacher training students have the objective to continue with the career in education either at school or in the area of non-formal education but in this research the minority of students appeared who decline the possibility of career at school because of the lack of competences, weak future prospects and difficult working conditions.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta