The educational environment during lessons of physical education of the tenth form in comprehensive schools of Vilnius district

Švietimo įstaigų uždavinys - sukurti į mokinį orientuotą aplinką, kurioje būtų sudarytos galimybės pasirinkti ir siekti savo individualius mokymosi tikslus. Mokyklos aplinka apibrėžiama kaip sociokultūrinė ugdymo institucijos erdvė, kurioje vyksta nuolatinis, įvairiapusis vaiko ugdymo ir jo saviugdos procesas. Mokyklos aplinką, jos įtaką mokinių asmenybės brendimui bei tiesioginiams mokymo rezultatams tyrinėjo nemažai Lietuvos ir užsienio mokslininkų (Jensen, 2001; Jucevičienė, 2003; Zulumskytė, 2004; Petty, 2006; Arends, 2008). Tačiau kūno kultūros udgymo/si aplinkos aspektai Lietuvoje tyrinėti fragmentiškai ir visiškai netirta, ar mokytojai ir mokiniai panašiai suvokia kuriamos aplinkos atskirus komponentus. Todėl aktualu išsiaiškinti, kaip kuriamą aplinką suvokia mokiniai ir mokytojai, ar bendro lavinimo mokyklų fizinio ugdymo/si aplinka yra palanki pasiekti kūno kultūros programos tikslus. Tyrimo objektas - Vilniaus rajono Bendro lavinimo mokyklų ugdymo/si aplinka per kūno kultūros pamokas. Tyrimo subjektas - Vilniaus rajono Bendrojo lavinimo mokyklų X klasių mokiniai. Hipotezė – Vilniaus rajono mokyklų mokytojai ir mokiniai panašiai suvokia ir vertina ugdymo/si aplinką per kūno kultūros pamokas ir ji yra palanki įgyvendinti Bendrųjų programų kūno kultūros dalyko tikslus. Tikslas - Ištirti Vilniaus rajono bendro lavinimo mokyklų 10 klasių mokinių ugdymo/si aplinką per kūno kultūros pamokas. Uždaviniai: 5. Apžvelgti Vilniaus rajono bendro lavinimo mokyklų materialinės sporto bazės ypatumus; 6. Atskleisti mokinių suvokiamą ugdymo/si aplinką per kūno kultūros pamokas; 7. Išsiaiškinti, ar mokytojai kuria produktyvią mokymosi aplinką (jų pačių vertinimu); 8. Atskleisti mokytojų ir mokinių suvokiamos ugdymo/si aplinkos skirtumus. Tyrimo organizavimas ir metodika. Tyrimo imtį sudarė 23 Vilniaus rajono įvairaus tipo mokyklų kūno kultūros mokytojai (52.2% - gimnazijų, 26,1% - vidurinių, 21,7% - pagrindinių mokyklų) ir 270 mokinių (46.7% - gimnazijų, 34.4% - vidurinių, 18.9% - pagrindinių mokyklų). Tyrimui naudota kūno kultūros pamokų ugdymo/si aplinkos vertinimo skalė (Goudas ir Biddle, 1994). Naudotas sutrumpintas fizinio ugdymo/si aplinkos vertinimo klausimynas, kurį sudaro 18 teiginių, sugrupuotų į penkias poskales (mokinio galimybė rinktis; mokytojo palaikymas; orientavimasis į veiksmų atlikimą pamokoje; nerimas dėl klaidų; mokytojo skatinimas orientuotis į dalyko išmokimą). Klausimyno skalės vidiniam nuoseklumui įvertinti buvo naudotas Cronbacho alfa (Cronbach's alpha) koeficientas (Cronbacho alfa koeficiento reikšmė siekė 0.812; Spearman-Brown‘o padidinto patikimumo koeficientas buvo lygus 0.836). Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 17.0 statistinių duomenų apdorojimo paketą. Kiekvieną anketos teiginį respondentai turėjo įvertinti penkių pakopų Likerto skalėje, renkantis atsakymo variantą nuo „visiškai nesutinku“ (5) iki „visiškai sutinku“ (1). Siekiant nustatyti tiriamųjų suvokiamos ugdymo/si aplinkos ypatumus pagal poskales, buvo skaičiuojami poskalių teiginių aritmetiniai vidurkiai (X), standartiniai nuokrypiai (S), aritmetinio vidurkio standartinė paklaida ( ) Skirtumų patikimumui tarp grupių (mokinių ir mokytojų) nustatyti buvo taikytas Stjudento t kriterijus nepriklausomoms imtims, kurio reikšmingumo lygmuo yra p<0,05. Išvados 1. Vilniaus rajono pagrindinių mokyklų, vidurinių mokyklų ir gimnazijų materialinė sporto bazė yra panaši ir pakankamai gerai aprūpinta mokymo, darbo, informacinėmis bei vaizdinėmis priemonėmis. Vidurinės mokyklos ir gimnazijos turi geriau įrengtas papildomas patalpas prie sporto salės (persirengimo kambariai, dušai, tualetai). 2. Mokytojų ir mokinių ugdymo/si aplinkos per kūno kultūros pamokas suvokimas vertinant atskirus ugdymo/si aplinkos komponentus (poskales) skiriasi. Nesiskiria tik orientavimosi į veiksmų atlikimą pamokoje poskalės vertinimai, ir jie panašūs visose Vilniaus rajono mokyklų tipuose – pagrindinėse, vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose. Lyginant atskirus mokyklų tipus išaiškėjo, kad ugdomosios aplinkos suvokimas tarp mokytojų ir mokinių mažiausiai skiriasi pagrindinėse mokyklose, labiausiai – gimnazijose. Tam galėtų turėti įtakos tai, kad gimnazijų klasių komplektai yra didesni už kitų tipų mokyklų Vilniaus rajone klases, todėl mokytojams sunkiau orientuoti ugdymą į mokinį. 3. Duomenys rodo, kad mokytojų kuriama aplinka labiausiai orientuota į dalyko išmokimą, bet dauguma mokytojų sudaro mokiniams galimybę rinktis, asmeniškai domisi mokiniais, juos palaiko ir mokinių klaidas laiko mokymosi dalimi. Mokiniai nejaučia nerimo dėl daromų klaidų. Jie, kaip ir mokytojai, suvokia aplinką kaip orientuotą į dalyko išmokimą ir juos palaikančią, bet silpnesniu lygiu negu mokytojai. Mokytojai suvokia kuriantys demokratišką aplinką, tačiau mokinių nuomonė šiuo aspektu skiriasi.The main objective of educational institutions is to create an environment oriented towards learners that provides possibilities to choose and to pursue their individual learning goals. The school environment is described as a socio-cultural space of educational institutions embracing an ongoing versatile process of educating children and their self-education. Many Lithuanian and foreign scholars studied the school environment and its influence on the development of children’s personalities as well as direct learning results (Jensen, 2001; Jucevičienė, 2003; Zulumskytė, 2004; Petty, 2006; Arends, 2008). However, aspects of the environment of physical education in Lithuania have received only a fragmentary analysis. It has not been studied at all whether teachers and learners similarly perceive separate components of the created environment. Therefore, it was necessary to find out how the created environment is perceived by teachers and pupils and whether the environment of physical education in comprehensive schools is propitious to pursue goals of the syllabus of physical education. The object of the analysis was the educational environment during lessons of physical education in comprehensive schools of Vilnius District. The subject of the analysis was pupils of the tenth form in comprehensive schools in Vilnius district. Hypothesis – teachers and students from schools of Vilnius District understand and perceive the educational / learning environment in physical education classes in a similar way and it is conducive to implement the general physical education programs in the subject objectives. The purpose was to investigate the educational environment during lessons of physical education for pupils of the tenth form in comprehensive schools in Vilnius district. Objectives: 9. To survey peculiarities of material sports infrastructure in comprehensive schools of Vilnius district; 10. To identify the educational environment during lessons of physical education as perceived by pupils; 11. To find out whether teachers create a productive learning environment (in their own estimation); 12. To determine differences of perception of the educational environment by teachers and pupils. Analysis planning and methodology. The analysis sample constituted 23 physical education teachers of various schools in Vilnius district (52.2% from gymnasiums, 26.1% from secondary schools, and 21.7% from basic schools) and 270 pupils (46.7% from gymnasiums, 34.4% from secondary schools, and 18.9% from basic schools). The analysis included an evaluation scale of educational environment during lessons of physical education (Goudas and Biddle, 1994) as well as an abridged questionnaire for the evaluation of the environment of physical education. The questionnaire consisted of 18 statements grouped into five subscales (pupil’s ability to choose; teacher’s support; orientation towards performance during the lesson; a concern about mistakes; teacher’s encouragement to orientate towards learning the subject). In order to evaluate the internal consistency of the scale in the questionnaire, Cronbach's alpha was used (the value of Cronbach’s alpha reached 0.812; the Spearman-Brown stepped-up reliability coefficient totalled to 0.836). The statistical analysis of data was performed using the statistical data processing package SPSS 17.0. Respondents had to evaluate every statement in the questionnaire using a five-point Likert scale, choosing the answer from “Strongly disagree” (5) to “Strongly agree” (1). In order to determine peculiarities of educational environment as perceived by the subjects under analysis using the subscales, arithmetic means (X), standard deviations (S) and standard Error of the Arithmetic Mean ( ) of subscale statements were calculated. To determine reliability of differences between groups (teachers and pupils), Student's t-criterion with a significance level p