The conception of time in the philosophy of E. Levinas, M. Heideger and M. Buber

Magistrinio darbo tikslas – nuodugniai išanalizuoti ir atskleisti esmines sąsajas tarp kertinių patirčių: Kitas, laikas, mirtis E. Levino, M. Heideggerio ir M. Buberio filosofijoje, atrasti jų pozicijų panašumus ir skirtumus. Darbe taikomas skirtingų autorių hermeneutinis tekstų tyrimo metodas ir lyginamasis konceptų analizės metodas. Darbo tyrimo turinio struktūrą sudaro trys skyriai ir dvylika poskyrių. Laiką mes nusakome kaip tam tikrą laikrodžiais matuojamą laiko atkarpą, tačiau tai nėra autentiškas laikas. Laikiškumo esmę sudaro tai, kad jis yra „subjekto santykis su kitu“. Toks ryšys atsiranda iš mirties suvokimo santykyje su kitu žmogumi. Per „susiejančio atskyrimo“ paradoksą yra įmanomas ryšys. Tad bus analizuojamas E. Levino mirties ir kito santykis laiko pagrindu ir M. Heideggerio laiko ir mirties analizė bus atliekama mirties pagrindu. Levino pozicija, siekianti mąstyti laikiškumą kaip radikalų skirties įvykį – laiko dia-chroniją. Tuo tarpu Heideggeriui būtis, arba egzistencija, yra savęs siekimas, autointencija. Toliau bus nagrinėjama dvejopa žmogaus laikysena Aš-Tai ir Aš-Tu. M. Buberio filosofijoje. M. Buberiui Dievas sutinkamas tik ten, kur iš tikrųjų esama, kur gyvenamas tikras gyvenimas, t.y. ne platoniškajame idėjų danguje, o tikrame pasaulyje. Būtina susitikimo su Dievu sąlyga - tai esamybė, esamasis laikas, konkretus, pasauliškas “čia ir dabar”. Taip pat bus analizuojamas laiko ir Kito santykis E. Levino ir M. Buberio etiniame kontekste, keliami klausimai, kokia yra etinio santykio prigimtis? Ar etinis santykis reiškia besąlygišką atsakomybę Kitam, taip pat žmogaus veiksmo reikšmingumas, žmogaus ir Dievo santykyje.The aim of the thesis is to analyse the basic relations of the Other, time and death in E. Levinas’, M. Heidegger’s and M. Buber’s philosophy and to discuss their similarities and differences. Hermeneutic text research and comparative concept analysis methods are used in this work. The work itself consists of three sections and twelve subsections. The time is constantly being measured by our clocks. But this time is not authentic. The essence of the time is in the “subject’s relationship with the other”. This relationship comes from the comprehension of death in relationship with the other person. Thus the relationship of death with the other on the basis of time in E. Levinas, and time and death on the basis of death in M. Heidegger will be discussed. Levinas’ position tries to think of time as a diachrony, while for Heidegger being or existence is reaching for the self. Hereafter, the development of being in regard to the one’s relationship I-It and I-You in Buber’s philosophy will be discussed. For M. Buber God exists only there, where there is an appearance, where the real life is being experienced, not in the platonic sky of ideas, but in the real world. Necessary condition to come in presence of the God is being, present time, concrete worldly “here and now”. Also the relationship of time and Other will be analysed in E. Levinas’ and M. Buber’s ethical context. The following questions will be posed: what is the nature of the ethic relationship? Does the ethic relationship mean an unconditional responsibility for the Other? What is the meaning of the human act in human’s and God’s relationship?Vytauto Didžiojo universiteta