The different children’s generations’ peculiarities and fostering factors of the national identity

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama skirtingų kartų vaikų tautinio identiteto ypatumai ir jo puoselėjimo veiksniai. Pasitelkiant interviu su vaiku - audio įrašų analizę, tėvų, senelių, pedagogų anketas bei vaikų ir tėvų eilėraščių interpretaciją, išsiaiškinta skirtingų kartų vaikų tautinio identiteto ypatumai ir jo puoselėjimo veiksniai. Tyrimas parodė, kad sakrališkiausiai tėvynės sampratą suvokia senelių kartos respondentai, šiek tiek mažiau – tėvų karta ir mažiausiai – šiandieninės atžalos. Nustatyta, jog didžioji dalis tėvų ir senelių kartų respondentų savo atsakymais liudija, kad kalba yra pats svarbiausias vaiko tapatinimosi su tėvyne ypatumas, kai tuo tarpu dauguma šių dienų vaikų, negali įvardini kuo - jie tapatinasi, nes tiesiog to nežino. Išsiaiškinta, kad švenčiamiausios visų tiriamų kartų tarpe yra krikščioniškos šventės, taip pat pastebėta, kad tautinės šventės, karta iš kartos, t.y. nuo senelių iki šių dienų vaikų, vis mažiau švenčiamos ir sureikšminamos, o etninės šventės analogiškai kaip ir tautinės, iš lėto dingsta iš lietuvių švenčiamų švenčių sąrašo. Dar paaiškėjo tai, kad tarp lietuvių švenčiamų švenčių iškilo, t.y. su kiekviena karta tampa vis dažniau sureikšminama bei švenčiama, tokia švenčių rūšis kaip – asmeninės šventės, o štai tarptautinių švenčių šventimas vaikų tarpe, karta iš kartos mažai kuo pakito. Nustatyta, jog kartai keičiant kartą, lietuvio tautybės vertybinė reikšmė vis labiau nyksta iš vaiko sąmonės, tai liudija tyrimo duomenys, kai lietuviai vaikai, karta iš kartos vis didesne atsakymų procentine išraiška, save įvardija esant ne lietuvio tautybės. Tyrimas iš dalies patvirtino hipotezę, jog postmodernistinė visuomenė ir šeima yra svarbiausi veiksniai puoselėjantys vaiko tautinį identitetą. Taigi svarbu yra tai - jog šiuolaikinė visuomenė, kuri ne tik puoselėja, bet kartu ir išgyvena kultūrinį pasikeitimą, netrukdytų šeimai puoselėti vaiko tautinį identitetą. Kadangi šeima yra prigimtasis ir pirmasis ne tik apskritai ugdymo, bet ir tautinio auklėjimo veiksnys.In the final work of the Master Degree the different children’s generation’s peculiarities and fostering factors of the national identity are analyzing. The analysis of the record of the interview with a child, parents’, grandparents’, teacher’s questionnaires, the interpretation of the poems of the children and parents were used in order to clear up the different children’s generations’ peculiarities and fostering factors of their national identity. Research showed that the grandparents’ generation’s respondents understand the conception of the native country the most holy, the parents’ generation understands it the less and the present day sprouts - the least. It was established from the answers of the majority of parents and grandparents generations respondents that the language is the most important peculiarity of the child identity with his native country though the majority of nowadays children can not name their identity because of out of ignorance. It was found out that the Christian festivals are the most popular among all the types of generations. Also the national festivals are celebrating the less to compare the grandparents with nowadays children but ethnic festivals are slowly disappearing from Lithuanians festivals list equally with the national ones. What was still found out that the personal festivals are becoming more and more popular among all the types of people generations but the celebrating of the international festivals changed among the children hardly. The Lithuanian’s identity of valuable significance is vanishing more from the child’s consciousness, because the facts of research testify that the Lithuanian’s children the generation from the generation is giving a name by themselves as though they were not Lithuanian’s by percentage. The research confirmed the hypothesis partly that postmodern society and the family is the most important factors in the fostering of the child identity. Hence it is important that the present day society which does not only foster but also lives cultural change would not disturb the family to foster the child’s national identity. The family is not only the first and from the birth factor of education in general but the national upbringing factor too.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta