Analysis of the Reasons of the Suport for the Far-right Parties in Western Europe: Case of the Elections to the European Parliament

Darbo problema nusako tai, kas nulemia kraštutinių dešiniųjų partijų populiarumo augimą arba net tokių partijų atsiradimą. Taigi tyrimo objektas yra kraštutinių dešininųjų partijų populiarumo priežastis, kurias siekiama gerai įsivardinti ir stebėti bendrą ryšį. Šio tyrimo tikslas yra noras pastebėti, kaip Europos parlamento rinkimai ir vietinė rinkimų sistema galėjo padaryti įtaką kraštutinių dešiniųjų partijų populiarumo augimui. Kad būtų pasiektas šis tikslas yra iškelta keletas uždavinių: 1) Paaiškinti politinių partijų šeimų raidą socialinių takoskyrų teorijos kontekste įvertinant pasikeitimus tarp politinių partijų atstovaujančių joms įprastus interesus; 2) Įvardinti bei paaiškinti dažniausiai pateikiamas kraštutinių dešiniųjų partijų sėkmės priežastis; 3) Paaiškinti skirtingų rinkimų sistemų poveikį naujų politinių partijų atsiradimui valstybės valdyme; Atrinkti tyrimui tinkamus Vakarų Europos valstybių atvejus bei atlikti empirinį tyrimą; 4) Plačiau panagrinėti charakteringiausių tyrimo valstybių (Austrija, Prancūzija ir Belgija) atvejus; Interpretuojant tyrimo rezultatus patikrinti hipotezę ir taip įvertinti rinkimų institucijų poveikį kraštutinių dešiniųjų partijų sėkmei Europoje. Šio darbo metodologijoje vyrauja trys pagrindiniai metodai: deduckinės logikos metodas (aprašant teorijas, analizuojant kitų mokslininkų tekstus); lyginamosios analizės metodas (analizuojant teorijų ir tezių sąveikas bei sintetinant savarankiškus teiginius, taip pat empirinio tyrimo rezultatų interpretavimui lyginant atskirų šalių skirtingus atvejus); statistinės analizės metodas (naudojamas atliekant empirinį tyrimą su regresijos modeliu). Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nedarbo lygis nėra toks stiprus faktorius kraštutinių dešiniųjų partijų paramai. Hipotezėje buvo manoma, kad kuo mažesnė partinės sistemos fragmentacija, tuo labiau laikas praėjęs nuo pirmųjų rinkimų į Europos Parlamentą darys teigiamą įtaką naujų kraštutinių dešiniųjų partijų atsiradimui. Laiko kintamasis tokį poveikį, kaip ir tikėtasi turi, tačiau iškelta hipotezė iš dalies paneigiama, kadangi paaiškėjo, jog esant dideliam partinės sistemos fragmentacijos lygiui, begant laikui nuo pirmųjų rinkimų į Europos Parlamentą naujoms kraštutinėms dešiniosioms partijoms yra dar lengviau atsirasti ir veikti. Buvo prieita išvados, jog taip nutinka veikiausiai dėl to, kad didesnės fragmentacijos šalyse tokios partijos jau turi patirtį (įsikūrimo ir veiklos), o ten, kur dėl Europos Parlamento rinkimų fragmentacija padidėja, naujos kraštutinės dešiniosios partijos tik pradeda savo veiklą. Todėl jų sėkmė auga ne taip žymiai.Labour problem describes what determines the popularity of far-right parties in growth or even the appearance of such parties. Thus, the object of the study is far-rights‘ reasons of the popularity of parties, with the aim to identify them well and monitor the overall connection. The aim of this study is to see how the European Parliament elections and local elections in the system could cause the popularity growth of extreme right-wing parties. Few tasks are formed to achieve this goal: 1) Explain the development of political parties families’ in the context of social divides theory evaluating changes between the political parties representing their usual interests; 2) Identify and explain the most commonly presented reasons for the success of the far-right parties; 3) Explain the impact of different electoral systems on the emergence of new political parties in the government; select the adequate cases of Western European countries and study them empirically; 4) Analyse the cases of study’s characteristic countries (Austria, France and Belgium); according to the results of the study check the hypothesis and evaluate the impact of electoral authorities for the success of far-right parties in Europe. The methods used in this study are: deductive logic method; comparative analysis method; statistical analysis method. The research showed that the unemployment rate is not such strong factor in support of extreme right-wing parties. The hypothesis suggested that the smaller the fragmentation of the party system, the more positive impact the time that has passed since the first elections to the European Parliament will have on the emergence of new far-right parties. The time variable has such an effect as expected, but the hypothesis is partially denied as it turned out, that at high level of fragmentation of the party system, over time since the first elections to the European Parliament, new extreme right-wing parties emerge and act even easier. It was concluded that this happens probably due to the fact that countries of larger fragmentation such parties already have experience (installation and operation), and in countries where fragmentation increases because of the European Parliament elections new extreme-right parties are in their infancy. Therefore, their success is growing not so distinctly.Politikos mokslų ir diplomatijos fakult.Vytauto Didžiojo universiteta