Ar alternatyvūs ginčų sprendimo būdai Lietuvoje veikia efektyviai lyginant su kitomis civilinės ir bendrosios teisės šalimis?

Not all disputes are appropriate to solve in the courts. Step by step need has arisen to find dispute resolution procedure, which would be more effective, faster, simpler and more efficient than courts. Alternative dispute resolution (ADR) is described as out-of-court dispute resolution process conducted by a third neutral party. The term ADR includes various kinds of dispute resolution, but two most common are arbitration and mediation, which this work will be focused on. There is no generally accepted ADR procedure regulatory standards, therefore in every country ADR is implemented and regulated differently. The aim of this work is to determine whether ADR is working effectively in Lithuania. In order to answer this question several tasks were formulated and accomplished: firstly arbitration and mediation, and what are their main features and benefits prior to trial, was presented. Secondly chosen countries (United States (U.S.), Italy, Bulgaria, Lithuania) legal systems were analyzed, presented how ADR is regulated in those countries, how it works there, and what strategies countries have taken to implement ADR in their legal systems. Then by analyzing and comparing different samples of different countries, conclusion was produced, that ADR is not working effectively in Lithuania comparing with other civil and common law countries. Therefore suggestions and recommendations were submitted, that in order to improve implementation of ADR in Lithuania, ADR should be advertised and promoted by government, judges, lawyers and other institutions much more than it is now. Mandatory mediation should be imposed in certain categories of disputes, also various incentives or sanctions should be determined, moreover mediator‘s and judge‘s duties should be separated. Lithuania‘s arbitration law determining what disputes can be solved in arbitration, should be widen, not limiting with commercial and civil disputes. Also non-binding arbitration model should be taken from U.S.Ne visi ginčai yra tinkami spręsti teisme. Žingsnis po žingsnio, tobulėjant teisei, mokslams ir augant žmonių reikmėms, atsirado poreikis sukurti ginčų sprendimo procedūrą, kuri būtų efektyvesnė, greitesnė ir paprastesnė nei teismai. Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai (AGS) - tai ginčų sprendimas ne teisminiu būdu, pasitelkiant į pagalbą trečiąjį ( neutralų ) asmenį. Kuomet šalys supranta, kad AGS yra būdas išspręsti savo ginčą greitesniu, pigesniu, efektyvesniu ir neutralesniu būdu nei teismas, jos dalyvauja AGS procedūrose savanoriškai. Tokiu būdu jos pačios turi galimybę pasirinkti trečiąjį neutralų asmenį, be to, informacija, susijusi su AGS, yra konfidenciali. AGS yra labai plati sąvoka ir apima ne vieną ginčų sprendimo būdą. Du labiausiai paplitę ir naudojami yra arbitražas ir mediacija, kurie ir bus apžvelgiami šiame darbe. Kadangi visuotinai priimtinų AGS procedūros reguliavimo normų nėra, todėl kiekvienoje šalyje AGS reguliuojami ir įgyvendinami skirtingai. Šio darbo tikslas yra nustatyti, ar AGS Lietuvoje veikia efektyviai lyginant su kitomis civilinės ir bendrosios teisės šalimis. Siekiant atsakyti į šį klausimą, buvo suformuluoti ir atlikti keli uždaviniai: pirmiausia buvo pristatyta, kas yra arbitražas ir mediacija, kokie pagrindiniai jų bruožai ir pranašumai prieš teismą. Antra, buvo išanalizuotos pasirinktų šalių (Jungtinių Amerikos Valstijų, Italijos, Bulgarijos, Lietuvos) teisės sistemos, pristatyta, kaip jose AGS yra sureguliuoti, kaip jie veikia, kokių strategijų šalys ėmėsi, kad AGS būtų įgyvendinti efektyviai. Tuomet, analizuojant ir lyginant skirtingų šalių pavyzdžius, buvo prieita prie išvados, kad alternatyvūs ginčo sprendimo būdai Lietuvoje veikia neefektyviai lyginant su kitomis civilinės ir bendrosios teisės šalimis. Taip pat buvo pateikti pasiūlymai ir rekomendacijos, kaip būtų galima pagerinti AGS įgyvendinimą Lietuvoje. Atliekant šį darbą buvo naudoti šie metodai: istorinis, lyginamasis, aprašomasis, sisteminis ir analizės. Istorinis metodas buvo naudotas, siekiant atskleisti AGS plėtrą JAV, Italijoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje. Lyginamasis metodas buvo naudojamas palyginti skirtingų šalių teisės normas, politiką ir patirtį, susijusią su AGS, taip pat siekiant atskleisti skirtingų šalių teisės normų panašumus ir skirtumus. Aprašomasis, sisteminis ir analizės metodai buvo taikomi nagrinėjant šalių teismų praktiką bei AGS įgyvendinimą skirtingose šalyse, siekiant nustayti veiksnius, kurie yra svarbūs efektyviam AGS įgyvendimui. Istoriniu, lyginamuoju, aprašomuoju, sisteminiu ir analizės metodais buvo siekiama praplėsti kitų šalių AGS plėtros palyginimą su Lietuvos situacija. Remiantis atlikto darbo analize, galima padaryti keletą svarbių išvadų ir pasiūlymų: 1. Beveik visoje Europoje mediaciją neveikia, tik Italijoje per metus mediacijos pagalba yra išsprendžiama 200,000 bylų, o JAV AGS yra neatskiriama teisės sistemos dalis. Lietuvoje ir arbitražas, ir mediacija veikia neefektyviai. Tam įtakos turi lietuvių mentalitetas, kadangi Lietuvoje yra įprasta ginčus spręsti teisme, siekiant pasitelkti stipresnę galią sprendimų įvykdymui. Lietuviai jaučia AGS informacijos trūkumą, todėl jie nesupranta, kas yra AGS, kokie yra jų pranašumai prieš teismus. Bulgarijoje siekiant populiarinti AGS buvo organizuojami įvairūs renginiai, seminarai, kuriami įvairūs video ir šou, ko labai trūksta Lietuvoje. Todėl norint padidinti savanorišką AGS pasirinkimą, mes turime padidinti švietimą apie AGS ir jų naudą, sukurti tam tikrą reklamos kampaniją. AGS yra efektyvūs JAV, kadangi, kuriant, reklamuojant ir įgyvendinant AGS JAV teisinėje sistemoje, JAV visuomenė, kongresas, teismai ir įvairios AGS institucijos prisidėjo prie AGS populiarinimo. Lietuvoje vertėtų sukurti mediacijos/arbitražo propogavimo švietimo programas teisės mokyklose, pabandyti išplėsti žinias ir didinti informuotumą apie AGS, tarp būsimų teisėjų, advokatų ir kitų teisininkų, taip pat apie praktinius AGS privalumus turėtų būti šviečiami ir esami teisininkai, teisėjai ir kt. teisės specialistai, kadangi šalys daugiausia remiasi savo teisininko nuomone ir greičiausiai jie teigiamai reaguotų į teisininko pasiūlymą pabandyti mediacijos ar arbitražo procedūras. 2. Mediacija Lietuvoje neveikia dėl daugybės priežasčių: nors Lietuvoje yra išleista keletas įstatymų, reguliuojančių AGS procedūras, tačiau iki šiol nėra aiškios sistemos, kaip iš tikrųjų mediacija turėtų veikti. JAV patirtis rodo, kad tik ilgas, nuoseklus ir sistemingas mediacijos įgyvendinimas būtų sėkmingas. Greičiausiai veiksmingiausias būdas įgyvendinti efektyvų mediacijos veikimą Lietuvoje būtų padaryti mediaciją privalomą. Pavyzdys turėtų būti paimtas iš Italijos, kurioje mediacija egzistavo 20 metų, tačiau efektyviai pradėjo veikti tik po to, kai buvo priimtos naujos teisės normos, įgyvendinančios privalomą mediaciją. Turėtume suprasti, kad jokie reikšmingi teisminės sistemos pakeitimai negali įsigalioti iš karto, būtent todėl Italijai priėmus privalomos mediacijos normas, jos įsigaliojo tik po vienerių metų. Pirmiausia vertėtų įvesti privalomą mediaciją šeimos ginčuose, paliekant šalims galimybę atsisakyti spręsti ginčą mediacijoje tam tikrose situacijose, o vėliau ginčus, spręstinus privalomoje mediacijoje, būtų galima plėsti. Įvedus privalomą mediaciją Lietuvos teisės sitemoje turėtume nepamiršti, kad teisė į teisingą teismą taip pat turėtų būti įgyvendinta: procedūra turėtų trukti ne per ilgai, ir šalys neturėtų būti apkrautos papildomomis išlaidomis. Todėl siūlytina paimti pavyzdį iš Italijos, kuri nustato 4 mėnesių laiko terminą, per kurį ginčas mediacijoje turėtų būti išspręstas, bei pavyzdys iš JAV, kurioje privaloma mediacija dažniausiai yra nemokama. Taip pat derėtų imtis sankcijų ir paskatinimų norint, kad mediacija Lietuvoje veiktų efektyviai. Turėtume atsižvelgti į Bulgarijos ir Italijos praktiką, kuomet šalims pasiekus susitarimą mediacijoje, joms teismas grąžina dalį sumokėto žyminio mokesčio. Lietuvoje yra daroma labai didelė klaida, kuomet mediatoriaus pareigos yra priskirtos teisėjui. Teisėjo ir mediatoriaus funkcijos yra visiškai skirtingos, ir jų negalima priskirti vienam asmeniui. Efektyviausiai mediacija veikia, kai mediatorius turi teisinių ir tam ginčui reikalingų žinių, todėl vertėtų sukurti tam tikrus mediatorių kvalifikacinius reikalavimus, svarbiausia atskiriant teisėjų ir mediatorių pareigybes. 3. Arbitražo populiarumas priklauso nuo galimybės spręsti savo ginčą neutraliame forume. Reikia atkreipti dėmesį, kad šalyse, kuriose laisvos rinkos ekonomika gyvuoja ilgiau, taip pat kur prekyba ir verslas yra labiau išsivystę, arbitražas kur kas svarbesnis, veikia daug efektyviau ir yra paklausesnis nei šalyse, kuriose prekyba ir verslas nėra tokie pažengę. Šalys pasirinkdamos arbitražą renkasi tą, kuris joms yra parankus geografine padėtimi, pasižymi neutralumu ar yra populiarus dėl savo taikomos teisės. Be to, pažymėtina, kad arbitraže dažniausiai yra sprendžiami komerciniai ginčai, kurių vertė yra pakankamai didelė, taigi nėra keista, kad Amerikos, Londono ir Stokholmo arbitražai yra vieni populiariausių pasaulyje, o Vilniaus komercinis arbitražas nėra toks žinomas ir paklausus. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teisė, reguliuojanti arbitražą, apriboja ginčus, kurie gali būti sprendžiami arbitraže, taigi, norint, kad arbitražas būtų populiaresnis tarptautinėje rinkoje, reikėtų neriboti arbitruotinų ginčų. Taip pat reikia nepamiršti, kad arbitražas- tai verslo rūšis, todėl Lietuvai reikėtų reklamuoti savo arbitražą tarptautinėje erdvėje, pabrėžiant savo stipriąsias puses. Kalbant apie ginčų, kilusių šalies viduje, sprendimą, reikėtų pažymėti, kad didelę įtaką daro vyriausybės politika: kai vyriausybė suteikia mokesčių lengvatas ar kitokią teisinę paramą, arbitražas automatiškai tampa traukos centru. Galbūt netgi naudinga būtų paimti pavyzdį iš JAV, kur veikia neįpareigojantis (non-binding) arbitražas: šalims kreipiantis į teismą, teisėjas jas gali nusiųsti į neįpareigojantį arbitražą, kuris šalims yra nemokamas, arbitro priimtas sprendimas šalims neprivalomas, jei joms nepriimtinas, todėl šalys yra laisvos pasinaudoti teise į teismą ir pradėti teisminę procedūrą, lyg minėto arbitražo ir nebūtų buvę. Kalbant apie tolimesnę AGS plėtrą Lietuvoje, vienas iš svarbiausių dalykų yra gauti vyriausybės ir teismų paramą populiarinant ir plėtojant AGS vystimąsi, be to, reikėtų sukurti tam tikrą AGS priežiūros instituciją, kuri rūpintųsi efektyviu AGS įgyvendinimu ir nepamiršti, kad tik ilgas ir nuoseklus AGS įgyvendinimas bus veiksmingas.Vytauto Didžiojo universiteta