The problem of state's sovereignty: Kosovo and Abkhazia cases

Dabartinė valstybių praktika parodė, jog valstybingumo kriterijai išlieka svarbiu probleminiu klausimu tarptautinėje erdvėje. 1648 m. Vestfalijos sutartyje apibrėžti pagrindiniai suvereniteto principai - teritorinio integralumo bei nesikišimo į kitų šalių vidaus reikalus - praranda savo stabilumą. Stiprėjantys valstybių tarpusavio ryšiai, abipusė priklausomybė, globalizacijos procesai, suverenitetui, sudarančiam centrinį valstybių principą, kelia naujus iššūkius bei apribojimus. Suvereniteto kaita darbe analizuojama kaip tam tikra tarptautinių santykių problema, iškelianti teisinius, politinius tarptautinių santykių sistemos trūkumus. Ji analizuojama teisinio politinio diskursų sankirtoje. Kaip esminiai teisiniai aspektai suvereniteto analizės lauke iškeliamas valstybės teritorinio vientisumo principo susidūrimas su tautų apsisprendimo teise. Darbo tikslas yra prieiti visapusio suvereniteto problemos vertinimo, todėl pirmojoje darbo dalyje susitelkiama ties tarptautinių santykių teorijų požiūrio į valstybės suverenitetą analize, esminiais valstybingumo kriterijais, valstybių pripažinimo bei separatizmo teorijomis. Antrojoje darbo dalyje pereinama prie šiuolaikinių suvereniteto kaitos faktorių įtakos suverenitetui analizės. Į valstybę susikoncentruojama ne kaip į atskirą objektą, tačiau į jos išorėje veikiančius tarptautinės sistemos elementus. Globalizacija darbe įvardijama kaip esminis faktorius, o užsienio valstybių įtaka bei naujų suvereniteto formų atsiradimas, išskiriami kaip pagrindiniai globalizacijos procesų padariniai. Praktiniam iliustravimui darbe pasitelkiami dveji suvereniteto problemos pavyzdžiai - Kosovo bei Abchazijos atvejai. Pastarieji sukrėtė tradicinį valstybės suvereniteto bei teritorinio integralumo suvokimą ir iškėlė abejones Vestfališkosios valstybių sistemos prigimtimi, įtvirtinusia poziciją, jog valstybės gyventojų apsauga visų pirma yra pačios valstybės vidaus politikos reikalas. Dėl išaugusios žmogaus teisių svarbos, padidėjusios tarptautinės intervencijos galimybės, geografiškai apibrėžtos valstybės sienos netenka stabilumo, o dėl jėgos naudojimo prieš gyventojus apribojimų, tautų apsisprendimo principas ima dominuoti teritorinio valstybių integralumo principo atžvilgiu ir turi galimybę tapti tam tikra tarptautinių santykių praktika kitiems nepriklausomybės ar autonomijos siekiantiems judėjimams. Tiek teorine, tiek praktine darbo dalimis, stengiamasi įrodyti, jog šiuolaikinių tarptautinių santykių kontekste suvereniteto koncepcija jau nėra absoliutus tarptautinės sistemos pagrindas.Contemporary state practice showed that the criterion for statehood remains the important problematic question in international relations. The main principles of sovereignty, defined in the treaty of Westphalia 1648 - territoriality and the absence of a role for external agents in domestic structures - are losing the importance. Processes of globalization and the increasing interrelation and interdependence between the states, create new challenges and restrictions on sovereignty as the central organizing principle of the system of states. In this master research the changes of sovereignty are analyzed as a certain problem of international relations, which raises new legal, political questions. The problem is analyzed in the intersection of legal, political discourses. The confrontation of the principles of state's territorial integrity and self - determination of people, is raised as the main legal aspect in the area of sovereignty analysis. The aim of this research is to reach the comprehensive evaluation of the problem of sovereignty. The first part of the research consists of the theoretic approach to the question of sovereignty, the analysis of traditional criteria of statehood, two competing theories of state recognition and theories of separatism. Further in the research are analyzed the critical factors affecting sovereignty. The state is analyzed not as a separate object, but as an object, affected by external factors of the international system. Globalization is emphasized as the main factor, while the influence of foreign states and the rise of new forms of sovereignty, are indicated as the main result of the processes of globalization. The cases of Kosovo and Abkhazia are analyzed as practical examples of the problem of state sovereignty, demonstrating that in the contemporary context of international relations, the concept of sovereignty is no longer the absolute basis of international system. These cases have questioned the very nature of the Westphalian state system, holding that the protection of the people is primarily a responsibility of the state. Cases raised doubts about the stability of the traditional understanding of sovereignty and territorial integrity. Increased importance of the human rights and greater possibility of the international intervention are the reasons why geographically indicated borders are losing stability and leads to the principle of self-determination superiority over the principle of territorial integrity.Vytauto Didžiojo universiteta