Changes in public services structure in Lithuania and other European Union countries

Magistro baigiamajame darbe, atitinkant išsikeltą tikslą, išanalizuotos Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių išlaidos viešosioms paslaugoms, jų struktūra. Pirmojoje darbo dalyje atlikta lyginamoji mokslinės literatūros analizė paslaugų sektoriaus tematika, pagrįsta tiriama teorinė problema. Antrojoje darbo dalyje atlikta Vyriausybės išlaidų viešosioms paslaugoms struktūros Europos Sąjungos šalyse analizė, įvertinti pagrindiniai paslaugų sektoriaus makroekonominiai rodikliai, jų pokyčiai, juos įtakojantys veiksniai. Šioje darbo dalyje pristatyta tyrimų, atliktų trečioje darbo dalyje, metodologija. Atlikus Vyriausybės išlaidų viešosioms paslaugoms struktūros klasterinę analizę, sugrupuojant šalis į klasterius pagal panašiausią išlaidų viešosioms paslaugoms struktūrą, sudaryti du daugialypės regresijos modeliai, siekiant nustatyti pagrindinius veiksnius, įtakojančius Lietuvos Vyriausybės išlaidas viešosioms paslaugoms. Sudarytos regresinės lygtys (po tris kiekvienai analizei) atskleidė, jog šioms valstybės išlaidas įtakojančių veiksnių analizėms tinkamiausi yra atvirkštiniai modeliai. Gauti rezultatai parodė, kad valstybės išlaidoms viešosioms paslaugoms didesnę įtaką daro fiskaliniai kintamieji (labiausiai – einamosios sąskaitos balansas, palyginus su BVP) nei socialiniai ir ekonominiai kintamieji.The purpose of this paper is to analyze Lithuania‘s and other EU countries‘ Government expenditure on public services. In the first part of paper the comparative literature analysis on services topic is made. In the second part of this paper the author analyses the changes of structure of Government expenditure on public services’ in European Union, also the author estimates basic macroeconomics indexes of services sector, their changes and influencing factors. There is a methodology of this paper described in the second part too. When Government‘s expenditure on public services structure cluster‘s analysis is done author of this paper makes two multidimensional regression models with the purpose to find basic factors which can influence Government‘s expenditure on public services. Regression equations are made and it reveals that the reverse models are the most suitable for both analyses. The results demonstrate that the most influence on Government expenditure is done by fiscal variables than by social and economics variables.Vytauto Didžiojo universiteta