Defence Identities of Nordic States and Regional Security

Bandymų plėtoti bendradarbiavimą gynybos srityje tarp Šiaurės šalių buvo, tačiau nė viena iniciatyva iki šiol nesusilaukė sėkmės, dažnai vienos iš Šiaurės šalių sprendimas sužlugdydavo bandymus pasiekti bendrus susitarimus gynybos ir saugumo srityje. Pasibaigus Šaltajam karui, atsivėrė galimybės naujiems gynybos projektams. Tačiau Šiaurės šalių gynybos identitetai, formavęsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, liko tokie patys. Dėl to naujos iniciatyvos Šiaurės šalyse dėl Jungtinės Šiaurės šalių federacijos reikėjo laukti 20 metų ir vis dėlto nėra aišku, ar ji bus sėkminga, nes bendradarbiavimo gynybos srityje plėtojimo sėkmė priklauso ne tik nuo šalių interesų, tikslų, grėsmių saugumo srityje sutapimo, bet ir jų gynybos identitetų suderinamumo. Šio darbo tyrimo objektas yra Šiaurės šalių (Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos) bendri gynybos identitetų elementai ir galimybė jiems artėti. Darbo tikslas – išskirti Šiaurės šalių gynybos identitetams būdingus bruožus. Kad būtų pasiektas darbo tikslas, išsikelti šie uždaviniai: remiantis konstruktyvistine tarptautinių santykių teorija apibrėžti gynybos identiteto sąvoką, išskirti esminius jos elementus, bei tyrimo analizės kintamuosius; išskirti ir išnagrinėti Šiaurės šalių gynybos identitetų esminius kintamuosius; išanalizuoti Šiaurės šalių gynybos identitetų panašumus bei skirtumus, įvertinti palankumą bendradarbiavimo gynybos srityje plėtrai ir galimybę konstruoti kolektyvinį Šiaurės šalių gynybos identitetą. Darbe iškelta hipotezė, kad dabartiniai Šiaurės šalių gynybos identitetai yra per daug skirtingi, kad galėtų formuotis kolektyvinis Šiaurės šalių gynybos identitetas. Kadangi darbe atliekama kultūrinių kintamųjų analizė, kurių tikslias reikšmes yra sudėtinga įvertinti, tai nagrinėjami tik tie kintamieji, kurie turi reikšmės kolektyvinio identiteto formavimuisi ir bendradarbiavimo gynybos srityje plėtojimui. Remiantis konstrukyvistine logika, gynybos identitetas yra elgsenos modeliai, sampratos bei lūkesčiai susiję su karinio instrumento naudojimu gynybai nuo išorės grėsmių. Pagrindiniai kintamieji, parodantys gynybos identiteto pobūdį, yra veikėjo požiūris išorines grėsmes, karinės jėgos panaudojimo tikslus, karinės galios panaudojimo būdus, priimtiniausią bendradarbiavimo gynybos srityje būdą, karinio instrumento naudojimo autorizaciją, gynybos partnerių pasirinkimą ir užsienio politikos tikslus. Kolektyvinio gynybos identiteto formavimosi galimybės atsispindi šių kintamųjų reikšmėse. Šiaurės šalių gynybos identitetų suderinamumas yra pakankamai aukštas sėkmingam kolektyvinio gynybos identiteto susiformavimui. Tačiau gynybos identitetų skirtumai turi reikšmingą neigiamą poveikį sėkmingo bendradarbiavimo gynybos srityje plėtojimui. Kandangi per institucijas konsoliduojasi identitetai, tai jei bendradarbiavimo gynybos srityje organizacija NORDEFCO nebus stipri, kolektyvinis Šiaurės šalių gynybos identitetas negalės susiformuoti.There were attempts to develop the defence cooperation between the Nordic states often were interrupted by one or two of the Nordic states. The end of the Cold War opened up opportunities for new defence projects. But the Nordic defence identities which were shaped since the Second World War, remained the same. Therefore, Nordic states had to wait for 20 years for the new common defence cooperation initiative to emerge. Still it is not clear whether it will be successful, because the success of cooperation in the field of defence development depends not only on the overlap of parties’ interests, objectives, threats, security, but also on the compatibility of their defence identities compatibility. The object of this paper is the common elements of defence identities of the Nordic states, and the possibility for them to ally. The aim of this paper aim is to distinguish the characteristic features of defence identities of the Nordic states. To achieve the aim the following goals are settled: to define the concept of the defence identity, highlight its essential elements and analytical variables on the basis of constructivist theory of international relations; to single out and examine the essential variables of the defence identities of he Nordic states; to analyze the similarities and differences between defence identities of the Nordic states, to assess the favor on the development of cooperation in the field of defence, and the possibility to construct a collective Nordic defence identity. The hypothesis of this paper proposes that the current defence identities of the Nordic sates are too different to be able to form a collective Nordic defence identity. Whereas the analysis is performed on cultural variables, it is difficult to measure the exact values, therefore only those variables that have implications for collective identity formation and development of defence cooperation are considered. In accordance with logic of constructivism defence identity is a behavioural models, concepts, and expectations related to the use of the military instrument. The main variables that indicate the nature of defence identity are the perception of threats, the goals for the use of force, the way in which force used, preferred mode of cooperation, threshold for domestic and international authorisation, foreign policy objectives and preferred partners in defence cooperation. The opportunities of collective defence identity formation are reflected in the meanings of these variables. The compatibility of the defence identities of the Nordic states is high enough for successful collective defence identity formation. However, the differences of defence identities have a significant negative impact on the successful development of cooperation. Collective Nordic defence identity will not be formed without strong institutions of defence cooperation.Vytauto Didžiojo universiteta