Characterization of adults’ self-actualizing and learning motivation

Problema ir jos aktualumas. Sparčiai vystantis visuomenei, augant konkurencijai tarp įmonių bei tarp valstybių, didėja išsilavinusių, profesionalių, kvalifikuotų specialistų poreikis, kas dieną jiems keliami vis aukštesni reikalavimai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis dauguma bedarbių Lietuvoje neranda darbo dėl reikiamo išsilavinimo, naujų profesinių žinių stokos, o daugelis anksčiau populiarių profesijų jau tapo nebereikalingomis (Lietuvos statistikos metraštis 2005). Trečdalis Lietuvos bedarbių, atsakinėdami į klausimyną darbo biržoje, nurodė, kad jų nedarbo priežastis yra nepakankamas arba netinkamas išsilavinimas. Taigi, nespėjantieji eiti kartu su pasaulio ritmu vis labiau atsilieka, kol tampa socialinės pagalbos reikalingais žmonėmis. Tai didžiulė našta visuomenei bei aktuali socialinė problema, kurią būtina spręsti. Pasaulyje atlikta įvairių tyrimų, įrodančių, kad žmonės mokosi tik tada, kai turi tam motyvaciją (Brown A.L., 1988, McMillan J., Forsyth D.R., 1991). Motyvacija yra stimulas, skatinantis suaugusįjį domėtis naujomis žiniomis, neatsilikti nuo kitų ar net pralenkti juos. Lietuvoje nuolatinis mokymasis bei jo skatinimas taip pat plačiai tyrinėtas (Beresnevičienė D., 1993-1995; Bižys N., Zuzevičiūtė V., 2002; Jovaiša L., 1975-1981; Kregždė S., 1975, 1989; Laurinavičiūtė J., 2000, 2004; Lukšienė M., 1993). Įgyvendinta nemažai projektų, programų. Lietuvos Vyriausybė patvirtino nemažai strateginių ir politinių dokumentų, sukuriančių juridines prielaidas žmonėms siekti mokslo – pritarta Europos Sąjungos politiniams dokumentams – Tęstinio mokymosi memorandumui, Lisabonos strategijai ir kitiems. Žinių aktualumo poreikis akcentuotas Lietuvos valstybės ilgalaikės raidos prioritetuose. Patvirtinta Valstybinė švietimo koncepcija, priimtas Švietimo įstatymas, Mokslo ir studijų įstatymas, Profesinio mokymo įstatymas, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai, patvirtinta „Mokymosi visą gyvenimą strategija“. Tačiau, nežiūrint į tai, pagal paskutinius Eurostat duomenis (Eurostat, 2006), Lietuvoje mokosi tik 6% suaugusiųjų, tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis yra 10,2%. Pagal šį rodiklį ES pirmauja Švedija, kur mokosi net 32,1% suaugusiųjų (1 pav.). 2003-2004 m. atlikus šalies suaugusių gyventojų apklausą nustatyta, kad maždaug trečdalis suaugusių Lietuvos gyventojų yra visai pasyvūs – nenori mokytis, beveik pusė – nenori kurti savo verslo, dalyvauti visuomeninių organizacijų veikloje. Mokytis norėtų tik aukštesnio išsilavinimo, jaunesni, didmiesčiuose gyvenantys ir darbą turintys asmenys. Iš čia matome, kad Lietuvos gyventojų suinteresuotumas mokslu yra gana menkas, kas byloja apie nepasiruošimą prisitaikyti prie nūdienos aktualijų (Totoraitis R., 2004). Tai rodo, kad šiuo metu mūsų šalyje taikomos priemonės skatinti suaugusiuosius siekti mokslo yra nepakankamai efektyvios, nespecializuotos, deklaratyvios, nepasiekiančios gyventojo ir neatsižvelgiančios į jo psichologinius ypatumus bei nemotyvuojančios jų. Neištirtas glaudžiai su mokymusi susijusių Lietuvos gyventojų asmenybės savybių, sudarančių saviaktualizaciją (žinių poreikio, kūrybiškumo, orientacijos laike, humanistinių vertybių skalės ir pan.) išreikštumas. Tai svarbu, nes ugdant šias savybes didėja asmens saviaktualizacija, o aukštesnė saviaktualizacija skatina vidinę motyvaciją išsiskleisti asmenybei, siekti mokslo žinių, dalyvauti visuomenės gyvenime (Маслоу A., 1962). Atsižvelgiant į tai, būtina į šalyje esamą problemą pažvelgti naujai, ieškoti efektyvesnių, specializuotų ir psichologizuotų problemos sprendimo būdų, siekiant atskleisti gyventojų asmenybės ypatumus, rasti priežastis, trukdančias mokytis ir padėti jas nugalėti. Teorinė ir praktinė tyrimo reikšmė. Taikant A.Maslow saviaktualizacijos ir M.Rosenberg savivertės tyrimo klausimynus, galima išsamiai ištirti svarbiausias asmenybės savybes, lemiančias suaugusiųjų mokymosi motyvaciją bei saviaktualizacijos siekimą ir įvertinti psichologinį tiriamųjų nuolatinio mokymosi potencialą. Naudojant atitinkamai parengtą asmenybės ypatumų tyrimo klausimyną išanalizuoti atskirų saviaktualizacijos savybių ry��į su demografiniais ypatumais ir sociopsichologiniais veiksniais individo vaikystėje, mokykloje, studijų metu, šeimoje, darbovietėje, įvertinti individo požiūrį į mokslą bei jo ateities perspektyvas. Įvertinus šiuos ypatumus, nustatyti silpnąsias vietas tiriamųjų saviaktualizacijos skalėje bei pasiūlyti konkrečius neišvystytų asmenybės savybių ugdymo būdus, siekiant suaktyvinti nuolatinį suaugusiųjų mokymąsi Lietuvoje. DARBO TIKSLAS, OBJEKTAS, UŽDAVINIAI, HIPOTEZĖS Darbo tikslas – pateikti suaugusiųjų saviaktualizacijos ir mokymosi motyvacijos charakteristiką. Darbo uždaviniai: 1. Aptarti saviaktualizacijos ir mokymosi motyvacijos sampratas. 2. Ištirti saviaktualizaciją sudarančių asmenybės savybių pasiskirstymą suaugusiųjų tarpe. 3. Ištirti ir palyginti saviaktualizaciją sudaran��ių asmenybės savybių išreikštumą suaugusiųjų tarpe. 4. Nustatyti tiriamųjų išsilavinimo, užimtumo, darbo tipo, tautybės, lyties, amžiaus bei saviaktualizaciją sudarančių asmenybės savybių tarpusavio ryšius. 5. Palyginti įvairių tiriamųjų grupių saviaktualizacijos profilius bei įvertinti jų skirtumus. 6. Nustatyti suaugusiųjų mokymosi motyvacijos skirtumus skirtingo saviaktualizacijos išreikštumo grupėse. 7. Ištirti sociopsichologinių veiksnių (santykiai su tėvais, mokytojais, studijos, darbo bei šeimos aplinkybės) ryšį su saviaktualizaciją sudarančiomis asmenybės savybėms. Tyrimo objektas – suaugusiųjų saviaktualizacija ir mokymosi motyvacija. Hipotezės: 1. Saviaktualizacijos ir ją sudarančių asmenybės savybių išreikštumas suaugusiųjų grupėse pagal išsilavinimą, užimtumą, darbo tipą, tautybę, lytį ir amžių skiriasi. 2. Suaugusiųjų saviaktualizacijos išreikštumas ir mokymosi motyvacija yra tarpusavyje susiję. 3. Suaugusiųjų saviaktualizacija yra susijusi su sociopsichologiniais veiksniais: santykiais su tėvais, mokytojais, studijų, darbo bei šeimos aplinkybėmis. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė. Išanalizuota motyvacijos ir saviaktualizacijos reikšmė suaugusiųjų mokymuisi. 2. Klausimynai. Naudotas A.Maslow saviaktualizacijos klausimynas, M.Rosenberg savivertės klausimynas bei asmenybės ypatumų tyrimo klausimynas. 3. Statistinės analizės metodai. Mokslinis gautų duomenų naujumas ir teorinis reikšmingumas 1. Lietuvoje gyventojų saviaktualizacija bei jos ryšys su mokymosi motyvacija iki šiol nebuvo tyrinėti. Naudojant A.Maslow saviaktualizacijos ir kitus klausimynus įvertintas saviaktualizaciją sudarančių asmenybės savybių pasiskirstymas suaugusiųjų tarpe, išmatuotas jų išreikštumas. 2. Sudaryti ir išanalizuoti įvairių projekcijų asmenybiniai profiliai bei įvertintos jiems būdingos mokymosi motyvacijos. 3. Nustatyti sociopsichologiniai veiksniai, turintys įtakos atskirų asmenybės savybių formavimusi. Įvertintas jų ryšys su mokymosi motyvacija. 4. Pateiktos konkrečios rekomendacijos atskiroms asmenybės savybėms lavinti ir mokymosi motyvacijai skatinti. Darbą sudaro 3 pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje išsamiai aprašoma motyvacijos reikšmė, jos vieta asmenybės poreikių hierarchijos sistemoje bei saviaktualizacijos svarba suaugusiųjų mokymosi motyvacijai. Antroje dalyje pateikiami atlikto tyrimo rezultatai, aprašomi metodai, koreliacinės analizės rezultatai bei jų palyginimas stipriai ir silpnai išreikštų saviaktualizaciją sudarančių asmenybės savybių grupėse. Trečioje dalyje pateikiamas rezultatų aptarimas. Darbe taip pat pateikiamos gautos išvados ir rekomendacijos bei naudotos literatūros sąrašas. Darbe yra 179 paveikslai ir 29 lentelės. IŠVADOS 1. Mokymosi motyvacija – tai motyvų, veiksnių ir kitokių stimulų, lemiančių asmens norą mokytis, visuma. Saviaktualizacija – tai tam tikrų asmenybės savybių (humanistinių vertybių, kūrybiškumo, žinių poreikio, pozityvaus požiūrio į žmogaus prigimtį, autonomiškumo, spontaniškumo, orientacijos laike, savęs suvokimo, autosimpatijos, kontaktiškumo ir lankstumo bendraujant) visuma. Tai aukščiausioji pakopa A.Maslow poreikių hierarchijos piramidėje. Šią pakopą pasiekę žmonės rūpinasi, ką gero jie gali nuveikti visuomenei, kas yra tiesa ir gėris, ką daryti, kad visiems būtų geriau, daug skaitoma, studijuojama, domimasi mokslu, menu, trokštama pažinti save ir aplinką, kurti ir savo žinias perteikti kitiems. Atlikta svarbiausių suaugusiųjų nuolatinio mokymosi teorijų apžvalga leidžia konstatuoti, kad saviaktualizaciją sudarančios asmenybės savybės yra svarbūs mokymosi motyvacijos, žinių siekimo ir asmenybės realizacijos veiksniai. 2. Ištyrus saviaktualizaciją sudarančių asmenybės savybių pasiskirstymą suaugusiųjų tarpe nustatyta, kad dauguma respondentų (54%) pasižymėjo vidutiniškai išreikštomis tirtomis asmenybės savybėmis. Stipriai išreikštomis savybėmis pasižymėjo 25% tiriamųjų, o silpnai išreikštomis – 21% tiriamųjų. Silpnai išreikštos savybės dominavo prieš stipriau išreikštąsias savybes spontaniškumo, požiūrio į žmogiškąją prigimtį, autonomiškumo ir autosimpatijos subskalėse (atitinkamai 42%, 25%, 21% ir 4% daugiau). 3. Ištyrus saviaktualizaciją sudarančių asmenybės savybių išreikštumą, nustatyta, kad visos tirtos savybės respondentų tarpe buvo gana žemas išreikštos. Aukščiausius rodiklius (pagal 100 balų vertinimo skalę) turėjo žinių poreikio (59±15 balų), kontaktiškumo (58±15 balų), humanistinių vertybių (56±14 balų) bei orientacijos laike (55±23 balų) savybės. Žemiausiai buvo išreikštas tiriamųjų autonomiškumas (44±19 balų), spontaniškumas (38±19 balų) ir požiūris į žmogiškąją prigimtį (44±17 balų). Bendras saviaktualizacijos lygis siekė tik 53±11 balus. Tai rodo, kad tirti respondentai yra tik pusiaukelėje į saviaktualizaciją, tuo tarpu jų aukšta savivertė (70±14 balų) rodo neproporcingai gerą savęs vertinimą. 4. Nustatyta, kad išsilavinimas, užimtumas, darbo tipas, tautybė, lytis ir amžius susiję su saviaktualizaciją sudarančiomis asmenybės savybėmis. Tai patvirtino pirmąją hipotezę. Aukštasis išsilavinimas reikšmingai siejosiMasters work in Educational Psychology/ supervisor dr. J.Laurinavičiūtė; Department of Didactics of Psychology, Faculty of Pedagogics and Psychology, Vilnius University of Pedagogics. - Vilnius, 2007. This master’s work aimed to research of new ways of individuals lifelong learning stimulation capabilities by analysing of relations between self-actualizing and learning motivation. Deep knowledge and high education is very important for country which has limited nature's resources and lack of tourist attractivity. The author pursuited the goal - to explore characteristics of adults self-actualizing and learning motivation. The tasks: 1. To discuss conceptions of self-actualizing and learning motivation. 2. To research distribution of properties composing of self-actualizing among adults. 3. To research and estimate strength of self-actualizing properties among adults. 4. To research correlation between self-actualizing properties and education, employment, nature of work, nationality, gender as well as age. 5. To compare self-actualizing profiles of different groups of investigatives and estimate differences found. 6. To assess differences of learning motivation in groups of respondents characterized by different levels of self-actualizing. 7. To research influence of socio-psichologic factors (relations with parents, learning and studies conditions, labour and families circumstances) to self-actualizing properties. Methods used: literature analysis, questionnaires, statistical methods. Investigatives: Self-actualizing of adults and these determining socio-psychological factors. Results: Carried out examination and estimation of self-actualizing profile of 1008 Lithuanian inhabitants using by A.Maslow questionnaire. Assumed capabilities to be self-educated of tested persons. Disclosed reasons of different expression of separate properties of self-actualizing complex. Conclusions: 1. Learning motivation is a complex of motives and others drivers that determine persons need for learning. Self-actualizing is a whole of specific properties (humanistic values, creativity, need for knowledge, positive approach to human nature, autonomity, spontaneity, orientation in time, self perception, autosimpathy, contactivity and flexibility) composing of persons selfhood. Literature analysis showed that individuality's properties composing self-actualizing closely related with learning. 2. Distribution of self-actualizing properties among Lithuanian inhabitants show that 54% of respondents characterized with medium, 25% with strong and 21% with weak expressed properties. Weak properties dominated in humanistic values, autonomity and autosimpathy subscales. 3. Discovered expression of self-actualizing properties among Lithuanian inhabitants show quite medium results. Higher results found in knowledge demand (59±15 points), contactivity (58±15 points), humanistic values (56±14 points) and orientation in time (55±23 points) subscales. The lowest ones were in autonomity, sontaneity and in approach to human nature subscales. The self-actualizing charecterized by 53±11 points level. 4. It has been found that education, employment, type of job, nationality, gender and age are related with properties composing of self-actualizing. 5. Comparison of self-actualizing profiles showed that highest values possessed persons characterized by high education, employed (especially employers), by middle-level age and Lithuanian nationality. The males characterized with stronger knowledge demand and more positive approach to human nature. The females – with higher values and spontaneity. 6. It has been found correlation between expression of self-actualizing and learning motivation. The persons characterized with higher self-actualizing were more motivated for learning. 7. Exploration of influence of socio-psychological factors revealed the fact that expression of self-actualizing properties tightly related with good relations with the parents in childhood period, high education and positive example of parents, higher demand for knowledge during the school and studies years, optimal conditions in current family and job. Proposals. Population's learning motivation might be expressed by special training and development of unexpressed properties of self-actualizing. Main attention should be drawn to enhancement of knowledge demand, creativity, orientation in time and humanistic values. Scientific novelty of results received: 1. Self-actualizing and it links with of self-education of motivation of adults never been researched in Lithuania and no similar data found in media. In the current survey have been estimated individualities properties strength and distribution among the respondents with disclosing learning motivation. 2. It have been elaborated different projections of individualities profiles and assessed motivations for related learning. 3. Disclosed socio-psychological factors influencing formation of components of individuality's profile. Disclosed correlations of these elements with learning motivation. 4. Proposed concrete recommendations for development of particular components of individuality's self-actualizing and for stimulation of self-education motivation of adults.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta