Reading as a students' leisure time activity (Case of VPU)

Darbo tema – Skaitymas kaip akademinio jaunimo laisvalaikio praleidimo būdas (VPU atvejis). Darbo problema, aktualumas ir naujumas. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur visų svarbiausia tampa informacinė visuomenė, tampa būtinybe įgyti žmogiškąjį ir kultūrinį kapitalus. Norint juos tinkamai sukurti, reikia nuolat mokytis. O norint mokintis, reikia skaityti daug įvairios literatūros. Nors skaitymo klausimais yra domėjęsi ne vienas mokslininkas ir nors yra atliktas ne vienas skaitymo ypatumų tyrimas, Lietuvos studentai šiuo klausimu yra menkai analizuoti. Kadangi šiuolaikinis jaunimas yra ateities pasaulio kūrėjai, tampa būtinybe išanalizuoti, kaip jie vertina skaitymą, jo vertę ir ateitį. Darbo tikslas - išnagrinėti VPU akademinio jaunimo skaitymo ypatumus laisvalaikio kontekste. Darbo uždaviniai: 1. Ištirti ir apibendrinti sociologines laisvalaikio ir skaitymo sampratas; 2. Išanalizuoti jaunimo laisvalaikio praleidimo būdus Lietuvoje ir užsienyje; 3. Atskleisti jaunimo skaitymo galimybes, motyvaciją bei lektūros pasirinkimo problemas; 4. Empiriniu būdu ištirti skirtingų VPU studentų specialybių skaitymo ypatumus laisvalaikio metu. Tyrimo hipotezės: 1. Į universitetą įstojęs jaunimas laisvalaikiu skaito mažiau nei skaitydavo mokydamiesi mokykloje. 2. Dažniausiai akademinis jaunimas laisvalaikiu skaito romantinę literatūrą ir detektyvus. 3. Moderniojo pasaulio technologinės naujovės (kompiuteris, internetas) neskatina jaunimo skaityti elektronines knygas – dažniausiai jaunimas skaito spausdintas knygas. 4. Humanitarinių mokslų studentai laisvalaikiu skaito ne daugiau nei fizinius mokslus studijuojantis jaunimas. Tyrimo metodologija. Kalbant apie skaitymą kaip apie akademinio jaunimo laisvalaikio praleidimo būdą, nuo kurio nemaža dalimi priklauso šio jaunimo ateitis, šiame darbe remiamasi kultūrinio kapitalo (P. Bourdieu) ir žmogiškojo kapitalo (A. W. Lewis) koncepcijomis. Šios teorijos yra artimos viena kitai. Ugdydamasis žmogus kuria tiek žmogiškąjį, tiek kultūrinį kapitalus. Šiuolaikinėje, informacinėje, visuomenėje reikalinga išsilavinusi, gabi asmenybė. Tačiau tokia asmenybė neatsiranda iš niekur. Žmogiškasis kapitalas teigia, kad, norint išauginti visuomenei naudingą, daug gebantį individą, į jį reikia nebijoti investuoti nuo pat mažumos, t.y. investuoti į žmogaus ikimokyklinį, mokyklinį bei universitetinį išsilavinimą, sveikatos apsaugą, informacijos apie darbą bei paties darbo paieškas. Ugdymosi bei lavinimosi metu individas pamažu įgyja kultūrinį kapitalą, t.y. jis įgauna išsilavinimą, meninį skonį, kritišką mąstymą, kaupia savyje vertybes, tikėjimus, idėjas, kurios ateity bus reikšmingos darbo paieškose. Pagrindinės išvados. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad studentai turi pakankamai daug laisvo laiko, kad galėtų užsiimti juos dominančia veikla: poilsiu, pasibuvimu su draugais, rūpinimusi savimi ir artimaisiais ir kt. Kurios nors laisvalaikio veiklos pasirinkimas daugiausia priklauso nuo išorinių veiksnių: šeimos, finansų, draugų ar oro sąlygų, taip pat nuo individo nuotaikos. Taip pat paaiškėjo, kad skaitymas yra mėgiamas VPU humanitarinių ir tiksliųjų mokslų studentų laisvalaikio praleidimo būdas. Nagrinėjant tiriamųjų atsakymus, paaiškėjo, kad jie skaito dėl to, kad skaitymas padeda vystytis jų intelektui, taip pat jis ugdo vaizduotę bei padeda atsipalaiduoti bei pabėgti nuo kasdienių rūpesčių. Kad pasiektų viso to, studentai dažniausiai skaito spausdintas knygas, kiek rečiau – žurnalus ir laikraščius. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad dalinai pasitvirtino antroji hipotezė - dažniausiai akademinis jaunimas laisvalaikiu skaito romantinę literatūrą ir detektyvus bei pasitvirtino trečioji hipotezė - moderniojo pasaulio technologinės naujovės (kompiuteris, internetas) neskatina jaunimo skaityti elektronines knygas – dažniausiai jaunimas skaito spausdintas knygas. Išanalizavus duomenis pastebėta, kad studentai dažniausiai knygas skolinasi iš bibliotekų, tėvų, draugų arba perka parduotuvėse. Norimų perskaityti knygų pasirinkimas dažniausiai priklauso nuo knygos žanro, autoriaus, pavadinimo ir komentarų apie knygą. Tyrimo eigoje pastebėta, kad nepasitvirtino pirma hipotezė - į universitetą įstojęs jaunimas laisvalaikiu skaito mažiau nei skaitydavo mokydamiesi mokykloje. Žymesnio skirtumo tarp studentų skaitymo ypatumų nėra – tiek besimokindami mokykloje, tiek studijuodami universitete jie skiria 2-4 val. knygų skaitymui. Tyrimo duomenimis, pasitvirtino ketvirta hipotezė - humanitarinių mokslų studentai laisvalaikiu skaito ne daugiau nei fizinius mokslus studijuojantis jaunimas. Tiek geografiją, tiek anglų filologiją studijuojantis jaunimas skaito apylygiai – dažniausiai po 2-4 ar 5-7 knygas per metus. Tyrimo metu taip pat išsiaiškinta, kad studentams daugiau laiko savo noru praleisti prie knygų trukdo nuovargis, laiko trūkumas bei per didelis namų darbų krūvis. Galbūt dėl šios priežasties jie mano, kad ateityje skaitymo prestižas smuks, nes jį išstums naujos technologijos.Work theme – reading as a students’ leisure time activity (case of VPU). Research problem, relevance and novelty. In today’s world, where information society is becoming more and more important, it is necessary to gain human and cultural capital. If a person wants to develop the values appropriately, he has to learn all through his life and to read lots of books of different kinds. Although lots of researches have been done in order to study reading peculiarities, there are only a few analyses of Lithuania’s students’ attitude to reading. Since today’s youth is the builder of the future, it becomes necessary to analyze their reading peculiarities. Aim of this work – to analyze VPU students’ reading habits in their leisure time. Research problems: 1. To analyze and summarize sociological conceptions of leisure time and reading; 2. To find out how youth spend their leisure time in Lithuania and abroad; 3. To study students’ possibilities to read, motivation for reading, and problems of choosing what to read; 4. To do the empirical analysis in order to find out reading habits of VPU students. Hypotheses of the research: 1. While studying at university young people read less than they did at school; 2. The most popular kinds of books that students read are novels and detectives; 3. The new technologies of modern world (computer, television) do not encourage young people to read electronic books – students still prefer reading the printed ones; 4. Students of humanities read as much as students of exact sciences do. Methodology of the work. Speaking about reading as a way of students’ leisure time activity, in this work we focus on conceptions of cultural (P. Bourdieu) and human capital (A. W. Lewis). A man develops human and cultural capital while learning all through his life. Today’s information society needs educated and bright individuals. Human capital says that society has to invest in people in order to be formed of intelligent personalities. That means that it is necessary to invest in person’s preschool, scholastic, and academic intelligence, health, and information about job vacancies as well as finding the most suitable occupation for a person. While learning a man develops cultural capital, that is, he gathers intelligence, artistic taste, critical thinking, values, beliefs, and ideas that will be important in the future. Structure of the work. The main parts of the work are: the introduction, two theoretical parts, the empirical part, summaries in Lithuanian and English, the literature list, and the appendix. In the introduction we present the research problem, relevance and novelty, the aim, problems, the main concepts, and hypotheses of the work. In theoretical parts we write about concepts of leisure time and reading, their significance, and interaction between human and cultural capitals. In the empirical part I analyze answers to questionnaire given to VPU students. Main findings of the research. It proved that students have enough free time in order to do what they want: to rest, to communicate with friends or take care of themselves or family members. Some external factors, such as: family, finances, friends or weather conditions as well as the mood of a person influence the choice of students’ leisure time activities. It becomes clear that reading is popular among students of VPU humanities and exact sciences. Students read in order to develop their intelligence, imagination as well as relax and forget about everyday worries. The hypothesis that students choose printed books to read has been confirmed. One more hypothesis has been confirmed only partly. We have estimated that students do really prefer novels, but detectives are not so popular. While analyzing the answers, it has become obvious, that students borrow books from libraries, family members or friends. Some of them like buying books. Such factors as genre, author, title or reviews of the book motivate students to read one or another book. One hypothesis of this work has not been confirmed. We find out that there is no big difference between reading frequency at school and university. While learning at school or studying at university the youth allot 2-4 hours to reading. The last research hypothesis has been confirmed. Students that study geography read as many books as students who study English philology. They all read 2-4 or 5-7 books per annum. It can obviously be stated, that students do not read more books because of tiredness, lack of time, and because they get a lot of homework assignments. Perhaps this is the reason why most of students think that prestige of reading will decrease because of the new technologies.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta