Actualization of human suffering and influence of faith experience on it in case of severe sickness at X nursing hospital

Kančios ir mirties temų neturi būti vengiama, nes kančia, liga bei mirtis yra žmogaus egzistencijos dalis, kuri negali būti atskirta nuo jo žmogiškojo gyvenimo. Šiandieninė visuomenė vengdama šių temų apiplėšia pati save, kadangi priėmimas to, ko negali išvengti, lemia žmogaus gyvenimo kokybę. Po nuopuolio esanti kančios, ligos ir mirties realybė tik per tikėjimą gali atverti naujus horizontus, suprasti ir įprasminti kančios paslaptį, atverti vilties pripildytus kelius į Amžinybę. Magistrinis darbas susideda iš keturių pagrindinių dalių. Šio darbo pirmoje dalyje nagrinėjama kančios biblinė samprata bei problematika Naujajame ir Senajame Testamente. Aprašoma pašvenčiamoji kančios prasmė Katalikų Bažnyčios dokumentuose. Antrojoje dalyje nagrinėjami kančios įprasminimo veiksniai ir aspektai. Apžvelgiama egzistencinis žvilgsnis į kančią, sielovados poreikis susidūrus su kančia ir liga, artimųjų pagalba sunkioje ligoje. Trečiojoje dalyje nagrinėjamas tikėjimo patirties sąsajos su kančios įprasminimu. Aptariama kančios priėmimo būdai, kančioje atrasta viltis bei tikėjimo patirties ir kančios sąsajos sunkioje ligoje. Ketvirtoje dalyje nagrinėjami ir pristatomi kokybinio tyrimo „Tikėjimo patirties įtaka kančios įprasminimui sunkios ligos atveju X slaugos ligoninėje“ rezultatai. Kokybiniame tyrime dalyvavo penkios X slaugos ligoninės pacientės. Gauti duomenys buvo analizuojami pagal kokybinių duomenų analizės reikalavimus. Tyrimas atskleidė, kad apklaustos respondentės turi gilią tikėjimo patirtį kuri padeda joms išbūti kančioje ir ligoje. Tikėjimo patirtis įgyta per maldą, sakramentinį bei bendruomeninį gyvenimą, padedant Bažnyčios autoritetingiems asmenims. Nors ligoje svarbus artimųjų buvimas kartu, tačiau apklaustos respondentės neišgyvena artimo ryšio su savo artimaisiais. Tyrime atsiskleidė, kad per tikėjimą atrasta tikinčiųjų bendruomenė joms teikia bendrystę bei padeda pakelti vienišumą. Bendrystė palaikoma per maldą, sakramentus, sielovadinius pokalbius. Tikėjimo patirtis sunkioje ligoje ne tik palaiko bendrystę, bet ir padeda įprasminti kančią aukojant ją už kitus, vienijantis su Kristaus kryžiumi, bei ieškant dialogo su Dievu.Suffering and death topics shouldn‘t be avoided as suffering, disease and death are parts of human existence, which can not be separated from his human life. Today's society is avoiding these topics and robs itself as the acceptance of what can not be avoided due to quality of life. After the fall in suffering, disease and death reality only through faith can open up new horizons, understand and make sense of the mystery of suffering, and open hope-filled paths to Eternity. Master thesis consists of four main parts. First part deals with the biblical concept and problems of the suffering in the New and the Old Testament. The meaning of sanctifying suffering is described acording the Catholic Church documents. The second part deals with the factors and aspects of suffering actualization. An overview of existential view to the suffering, pastoral need in the face of suffering and illness, relatives‘ help in difficult times of illness. The third part deals with the links of faith experience with the actualization of suffering. It discusses ways of acceptance of suffering, hope discovered in suffering and interfaces of faith experience and suffering in difficult times of illness. The fourth part presents results of a qualitative study „Influence of faith experience in actualization of suffering in his severe sickness at X nursing hospital“. Qualitative study involved five X nursing hospital patients. The data was analyzed according to requirements of qualitative data analysis. The study revealed that respondents have a deep experience of faith that helps them stay in sickness and in suffering. Faith experience gained through prayer, sacramental and community life, with the help of the Church Authorities in persons. While important in times of illness relatives being together, but respondents do not survive a close relationship with their loved ones. The study revealed that in the faith community found them by communion and helps deal with the loneliness. Communion is maintained through prayer, the sacraments, pastoral conversations. Faith experience in difficult times of illness not only maintains communion, but also helps to make sense of suffering through offering it to others, in union with the Cross of Christ, and the search for dialogue with God.Vytauto Didžiojo universiteta