Lingvistinis kraštovaizdis Baltijos šalyse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje

Linguistic landscape (LL) reveals much more than just languages that are used within the specific area, but it might be seen as the linguistic reflection of the culturally dynamic and globalised society. The present thesis is devoted to the study of LL in the Baltic States, concentrating on capitals and second biggest cities (Estonia: Tallinn and Tartu, Latvia: Riga and Daugavpils, Lithuania: Vilnius and Kaunas). In order to attain equivalent survey areas Old towns and city centres were chosen, since these areas are most visited by tourists and local residents. Sampling for this study was carried out in November 2014 – March 2015. Analysis was done from a quantitative point of view, by using ‘Diversity or Heterogeneity Sampling Method’ (Ben-Rafael et al. 2006; Edelman 2010; Huebner 2006, Lüdi (2007). In this study, only bilingual and multilingual signs were photographed, in addition monolingual signs with non-official languages were also included. In total 518 signs were photographed. To analyse the correlation between languages, tourism and ethnic composition, the results of the study were compared to annual tourist flows in the cities and to current ethnic compositions. The focus of this study was also on the distribution of official and non-official languages on top-down and bottom-up signs. The analysis has revealed that the main languages that were used on external-public signs were the official languages of the countries – Estonian, Latvian and Lithuanian, in addition to English and Russian. English language was used as a lingua franca, a common language for tourists. On the other hand, languages that belong to ethnic minorities of the Baltic States did not appear on the external multilingual signs, with Russian language being an exception to the rule. Official languages have stronger position on top-down signs, whereas English is the dominant language on bottom-up signs in all three countries.Šiame darbe nagrinėjamas lingvistinis kraštovaizdis Baltijos šalyse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Analizei buvo pasirinktos sostinės ir antri pagal dydį miestai (Talinas ir Tartu Estijoje, Ryga ir Daugpilis Latvijoje bei Vilnius ir Kaunas Lietuvoje). Lankomiausios turistų bei vietinių gyventojų vietos buvo pasirinkos tyrimo analizei. Analizė atlikta naudojant metodą „Diversity or Heterogeneity Sampling Method“ (Ben-Rafael et al. 2006; Edelman 2010; Huebner 2006, Lüdi (2007). Magistriniame darbe duomenys buvo renkami atkreipiant dėmesį į: 1) daugiakalbius ženklus; 2) dvikalbius ženklus; 3) ženklus kuriuose panaudota tik viena kalba, kuri nėra valstybinė šalies kalba. Tytimo metu iš viso buvo išanalizuoti 518 ženklų. Gauti tyrimo rezultatai buvo palyginami su dabartine etnine šalies sudėtimi, turistų srautais bei istoriniais šalies aspektais. Ypatingas dėmesys buvo kreipiamasis į valstybinius ir privačius ženklus bei skirtumus tarp jų. Tyrimo metu atlikta analizė atskleidė, jog dažniausiai buvo naudojamos valstybinės Baltijos šalių kalbos viešuosiuose ženkluose, taip pat, anglų bei rusų kalbos. Anglų kalba buvo naudojama, kaip „lingua franca“ bendroji kalba turistams informuoti bei pritraukti pirkėjų dėmesį. Etninių mažumų kalbos nebuvo plačiai naudojamos ženkluose, išskyrus rusų kalbą, kuri buvo rasta viešuosiuose ženkluose visuose analizuotuose miestuose. Valstybinės kalbos daugiausia buvo naudojamos valstybiniuose ženkluose, tačiau privačių sektorių viešuosiuose ženkluose anglų kalba buvo naudojama dažniausiai visose trijose šalyse.Humanitarinių mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta