Adjusting to changes caused by transition from work to retirement: experiences of elderly people

Darbinės veiklos palikimas dėl išėjimo į pensiją siejamas su veiklos, socialinių vaidmenų, socialinio tinklo pokyčiais žmogaus gyvenime. Pereinamasis laikotarpis į pensiją, būdamas ne pavienis įvykis, o gyvenimo eigoje vykstančios socialinės raidos dalis, yra svarbus etapas, kurio metu pažeistam balansui atstatyti tampa svarbūs gyvenimo eigoje sukaupti išoriniai ir vidiniai ištekliai bei sukurtos palankios palaikančios aplinkos sąlygos naujai optimaliai kasdienybės rutinai pasiekti. O pasiekta pusiausvyra visose su pokyčiais susijusiose gyvenimo srityse lemia tolimesnės gyvenimo eigos kokybę. Todėl keliamas tyrimo klausimas - kaip pagyvenę žmonės, kalbėdami apie pereinamojo laikotarpio į pensiją patirtį, konstruoja sėkmingo prisitaikymo prie pokyčių eigą? Tyrimo tikslas - atskleisti, pagyvenusių žmonių prisitaikymo prie pokyčių, palikus darbinę veiklą ir išėjus į pensiją, patirtis. Pagyvenusių žmonių pereinamojo laikotarpio į pensiją patirtis atskleisti pasitelktas kokybinis tyrimas. Vadovautasi interpretuojamąja-konstruktyvistine ontologija, kur teigiama, kad nėra vienos objektyvios tiesos, socialiniai veikėjai patys konstruoja socialinius reiškinius ir jų prasmes. Tiriamas reiškinys interpretuojamas orientuojantis tik į tyrimo dalyvių autentiškas patirtis, todėl pasirinkta subjektyvistinė-interpretuojamoji epistemologijos pozicija. Taip pat tyrime remiamasi gyvenimo raidos perspektyvos požiūrio pozicija, kad gyvenimo įvykiai pasireiškia ne kaip pavieniai reiškiniai, o kaip gyvenimo eigoje vykstančios socialinės raidos dalis: retrospektyvaus ir perspektyvaus požiūrių jungimas, siekiant suprasti žmonių gyvenimo kelią, įvairių veiksnių, jų ryšių įtaką tolimesnei gyvenimo eigai. Tyrime dalyvavo dešimt pensinio amžiaus sulaukusių žmonių. Analizuojant tyrimo duomenis, pasitelktas kokybinės turinio analizės metodas, vadovautasi Krysik ir Finn (2010) išskirtais kokybinių duomenų analizės žingsniais. Tyrimo duomenų analizė padėjo atskleisti, kad prisitaikymo prie pasikeitimų proceso sklandumas labiausiai priklauso nuo sveikatos, finansinės gerovės, socialinio tinklo, kompetencijų įgytų gyvenimo eigoje ir asmeninių gebėjimų kontroliuoti ir spręsti kylančius nesklandumus. Konstruojant šios srities socialinių paslaugų tobulintinus aspektus, išryškėjo pagyvenusių žmonių pageidavimas, kad jų pobūdis atitiktų praėjusio gyvenimo eigoje turėtus prioritetus ir pomėgius. Tyrimo rezultatai leido pateikti rekomendacijas socialinių paslaugų teikimo organizatoriams bei socialiniams darbuotojams, dirbantiems su pagyvenusiais žmonėmis bei šioje galintiems tyrimus plėtoti tyrėjams.Transition from work to retirement is associated with the impact on several aspects of life: social activity, social network and social roles. Transition to retirement, being a part of the ongoing development in the life course, is a stage, when the ease of adjustment depends on social and personal resources that retirees have as well as supportive environment during the retirement process. The achieved balance in all spheres of life after transition period to retirement is a key predictor of well – being in later life. So the question of the research rises: what assumptions effect successful adjustment to changes caused by transition from work to retirement? The aim - to reveal experiences of adjustment process to changes caused by transition from work to retirement which are reflected and perceived by elderly people. A qualitative research approach has been chosen in order to disclose people‘s experiences of transition from work to retirement. The research is consistent with interpretive-constructivist ontology. According to it the truth is subjective and social phenomenons are socially constructed by individuals in a particular society and culture. The research is underpinned by the subjectivist-interpreting epistemology as the results are interpreted and based only on the authentic experiences of the research participants. The research is also consistent with a life course perspective position: transition to retirement, as a life period, is accompanied by attention to the life course as a whole, trying to identify factors that influence transition to retirement and later-life trajectory. Ten retirees took part in the research. The outcomes of the research were analized according to qualitative content analysis strategy and Krysik and Finn qualitative data analysis steps (2010, quoted Naujanienė, 2014). The analysis of the data revealed that quality of adjustment to changes caused by transition from work to retirement depends on self-reported health status, financial well-being, social network, formal and informal competiences and on sense of personal control. Past life’s priorities and preferences are the key components in constructing the aspects of social services improvement as experiences of elderly people revealed. Taking results into account, some recommendations for social workers, organizers of social services and future researches were proposed.Vytauto Didžiojo universiteta