Procedural application of coercive measures in criminal proceedings

Pagrindinis baudžiamojo proceso uždavinys yra valstybės pareigos ir teisės taikyti sankcijas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui įgyvendinimo užtikrinimas. Procesinės prievartos priemonės taikomos siekiant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse išvardintų tikslų. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnyje įtvirtinta bendra baudžiamojo proceso paskirtis: ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, valstybės ir visuomenės interesus, greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Procesinės prievartos priemonės visais atvejais reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą. Žmogaus teisės gali būti pažeistos ne tik taikant įstatyme nenumatytas ar įstatymo draudžiamas (neprocesines priemones), bet ir taikant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas procesinės prievartos priemones. Taip gali atsitikti, kai tam tikra procesinės prievartos priemonė taikoma nesilaikant įstatyme nustatytų tos prievartos priemonės taikymo taisyklių . Todėl kiekvienu atveju itin kruopščiai turi būti sprendžiamas klausimas, ar priemonės paskyrimas bus pagrįstas. Nes, netinkamai išsprendus šį klausimą konstitucinių teisių suvaržymas gali virsti žmogaus teisių pažeidimu. Taikant procesinės prievartos priemones negali būti siekiama nieko bendro su procesu neturinčių tikslų, tokių kaip nubaudimas ar paauklėjimas ir pan. Taikyti procesinės prievartos priemones nėra privaloma. Skiriant vieną ar kitą procesinės prievartos priemonę atsakingi asmenys: ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas turi išanalizuoti visą kompleksą aplinkybių. Procesinės prievartos priemonės – tai Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse numatytos prievartos priemonės, pasireiškiančios žmogaus teisių suvaržymu, kurias valstybės subjektai taiko siekdami procesinių tikslų. Taikant vieną ar kitą procesinės prievartos priemonę visada turi būti taikomas proporcingumo principas, šio principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas. Todėl procesinėms prievartos priemonėms būdinga tai, kad asmenų, kuriems jos taikomos, sąrašą, taikymo pagrindus, tikslus bei sąlygas tiksliai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso normos.The human rights and freedoms – essential values of contemporary civilization. The fundamental human rights and freedoms are inherent. It means that they are gained by a man upon the birth notwithstanding to what extent the state entrenches it by different legal acts. The human rights and freedoms are inherent, it belong to everyone. “Every person have these rights and it means that either the best or the worst people have it”. However, by enjoying various rights and freedoms the man may not abuse them, id est to use them recklessly, by ignoring the social environment and the rules of behavior established in such environment. By acting in outlaw, the person disregards moral principles and usually acts upon egoistic stimulus. The framework law related to the legal regulation of criminal procedure is the Constitution that establishes the fundamental principles, according to which the most important human values (immunity of person) are protected, the main principles on how the enforcement of justice is being organized are provided. In the criminal case usually it is impossible to ascertain the truth without the coercion. Normally by investigating and examinating the cases, it is necessary to take actions restricting the human rights. In all the cases the restriction of human rights is evil, however, this evil is chosen in order to achieve, in terms of the society, very important objectives – to disclose the criminal acts and to apply the sanctions provided by the law to the persons who commit such acts. The restriction of human rights is possible only in such cases, when failure to apply such restriction condition the impossibility to achieve the concerned objectives. Therefore any possibility of encroaching into the area of human rights should be regulated particularly strictly. Due to this reason the conditions and basis for imposing of coercion, the competence, which officer may be authorized to impose certain coercion measures, duration of imposing the measures, the procedure of applying and hearing the claims on imposing of coercion measures are endeavored to be described comprehensively in both the Criminal Procedure Code of the Republic of Lithuania and other criminal legal acts. During the criminal procedure the coercion measures provided by the law of procedure may be imposed. The state imposes various coercion measures – administrative sanctions, penalties, procedural coercion measures. It is established in the Article 11 of Criminal Procedure Code of the Republic of Lithuania that the procedural coercion measures must be imposed only in the cases the required procedural objectives are impossible to be achieved. The procedural coercion measures – the means provided by the law determining the restriction of human rights which are being imposed by the state actors in order to achieve the procedural objectives. The institute of procedural coercion measures may be reasonably called as the area having special significance, since it is determined by restriction of human rights. According to the opportunities of extent and suggested requirements, the aim of this thesis work is to exercise the review of common nature on procedural coercion measures. The imposing of detention measure in all cases mean the restriction of constitutional rights, therefore on case by case basis the issue whether it is necessary to apply such measure, must be adjudicated especially thoroughly. Upon failure to properly adjudicate the issue on imposing of detention measure, id est by imposing in absence of required conditions and basis or by infringing the procedure on imposing of detention measure provided by the law, the restriction of constitutional rights may be translated into the breach of human rights. It must be noted, that in principle the criminal prosecution is impossible without imposing the detention measures, however, the imposing thereof is unjustified when the fundamental human rights and freedoms established not only in the Convention on protection of human rights and fundamental freedoms, but in the Constitution of the Republic of Lithuania and other framework law are breached.Vytauto Didžiojo universiteta