Švč. Dievo Motinos ir krikščionių šventųjų paveikslai tradiciniame lietuvių folklore

The dissertation analyzes the images of the Blessed Mother of God and Christian saints in traditional Lithuanian folklore. The aim of the research – is to reveal distinction of the characters of the Blessed Mother of God and other Catholic saint characters in Lithuanian traditional folklore. The work aims to explain how person representing traditional Lithuanian culture in his/her folklore creations reflected his/her understanding of the Christian saints who were integral part of his/her life. Descriptive, analytic, interpretation and comparativistic method were used. The work results showed that the saints were perceived as integral part of folklore Lithuanian tradition. The nature of Christian saint characters’ functions coincided with the spiritual and economical needs of people who created their images. The Blessed Virgin Mary was imagined as mother, that warrants human guardianship and cure, St Peter impersonated ambivalent features of comical trickster and met the need for the laugh and St George was treated as hero and guardian of economical practice related to livestock and agricultural productivity. Other saints also are responsible for specific life domains: security of human economical and family welfare, protection, health, caring for the dead. In folklore it is important to convey fateful events of the saints’ lives which influenced the domains of their functions. The characters of the saints in Lithuanian agricultural culture take the attributes of local tradition, distinctive features. Influence of both Christian and pre-Christian worldview to Lithuanian folklore creations is noted.Disertacijoje analizuojami Švč. Dievo Motinos ir krikščionių šventųjų paveikslai tradiciniame lietuvių folklore. Tikslas – atskleisti Švč. Dievo Motinos ir kitų katalikų šventųjų savitumą lietuvių tradiciniame folklore. Darbe rūpi išsiaiškinti, kaip tradicinei lietuvių kultūrai atstovaujantis žmogus folkloriniuose kūriniuose atspindėjo savo supratimą apie krikščionių šventuosius, tapusius neatskiriama jo gyvenimo dalimi. Darbe taikyti aprašomasis, analitinis, interpretacinis, komparatyvistinis metodai. Atliktas tyrimas parodė, kad šventieji buvo suvokti kaip neatskiriama folklorinės lietuvių tradicijos dalis. Krikščionių šventųjų veiklos pobūdis atitiko jų paveikslus kūrusių žmonių dvasinius bei ūkinius poreikius. Švč. Mergelės Marija įsivaizduota kaip motina, užtikrinanti žmogaus globą bei gydymą, šv. Petras, įkūnijantis ambivalentiškas komiškojo triksterio savybes, tenkino juoko poreikį, o šv. Jurgis traktuotas kaip herojus bei ūkinės veiklos, susijusios su gyvuliais bei žemės derlingumu, globėjas. Kiti šventieji taipogi yra atsakingi už tam tikras gyvenimo sferas: žmogaus ūkinės bei šeimyninės gerovės užtikrinimą, saugumą, sveikatą, rūpinimąsi mirusiaisiais. Folkloro kūriniuose svarbu perteikti lemiamus šventųjų gyvenimo įvykius, turėjusius įtakos jų veiklos sferoms. Šventųjų personažai žemdirbiškoje Lietuvos kultūroje įgavo vietinės tradicijos požymių, savitų bruožų. Lietuvių folkloro kūriniuose pastebimas tiek krikščioniškosios, tiek ikikrikščioniškosios pasaulėžiūros poveikis.Vytauto Didžiojo universiteta