Christian Fundamentalism in Lithuania: the Study of Kaunas Baptists Community

Šioje etnografinėje studijoje yra tyrinėjama Kauno krikščionių baptistų bendruomenė. Naudojant dalyvaujančio stebėjimo metodą, tyrimo metu siekiama atskleisti, kaip yra apibrėžiama, formuojama ir palaikoma šios grupės narių religinė tapatybė. Dalyvaujant bendruomenės ir atskirų jos narių organizuojamose ir vykdomose veiklose, kalbantis su tikinčiaisiais bendruomenėje ir neformalioje aplinkoje, susirašinėjant su bendruomenės pastoriumi, skaitant ir studijuojant bendruomenės narių rekomenduotą religinio pobūdžio literatūrą, žiūrint rekomenduotus religinio pobūdžio kino filmus, yra mėginama suprasti kaip patys bendruomenės nariai suvokia, išgyvena ir palaiko savo religinę tapatybę. Tyrimas parodė, kad pasikrikštydamas tikintysis tuo pačiu tampa naujuoju bendruomenės nariu ir mato save kaip „išgelbėtą“, „atgimusį“, gavusį „Šventosios Dvasios dovaną“ ir priklausantį vidinei bendruomenės erdvei, besilaikantį tvarkingo (Biblijos reglamentuoto) gyvensenos modelio. Tuo pačiu yra brėžiama riba ir atsiskiriama nuo „pražuvėlių“ „pasauliečių“ ir netvarkingo gyvenimo būdo, sąlygojamo „užtemdytos“ „pasaulio“ žmonių sąmonės (nežinojimo, kad Jėzus atpirko visų žmonių nuodėmes ir parodė kelią į „išsigelbėjimą“, Biblijos „nesupratimo“). Naujai „atgimusio“ krikščionio savimonė yra grindžiama nuolatos išgyvenamo intymaus santykio su Dievu, palaikomo per Bibliją ir maldą. Šis santykis tampa įmanomas įsikūrusios jame Šventosios Dvasios dėka. Dievo klausiama, Jo klausomasi skaitant ir studijuojant Bibliją („Dievo žodį“). Dievas šlovinamas, Jo prašoma, kreipiantis į Dievą malda. „Atgimusio“ krikščionio identitetui labai svarbi yra misijos samprata. Misija yra „Dievo žodžio“ „nešimas“ į „pasaulį“. Misijos samprata apibrėžia „atgimusio“ krikščionio laikyseną „pasaulyje“ ir siejasi su svarbiomis (žvelgiant į amžinybės perspektyvą) charakterio ir „širdies troškimų“ ugdymo, bei Dievo skirto žemiškojo gyvenimo laiko tikslingo panaudojimo sampratomis.This ethnographic study aims to investigate the community of Kaunas Christian Baptists. The way their religious identity is being defined, formed and maintained is revealed by employing participant observation method throughout the research. Participation in the activities organized by the community or its members, conversations with the believers at the community or informal settings, correspondence with the pastor of the community, readings and study of the religious books or watching the movies recommended by the believers helped to get a better insight into the way the community members perceive, experience and maintain their religious identity. According to the research data, baptism makes the believer a new member of the community and s/he starts to her/himself as “saved”, “born again”, the one who got “the gift of the Holy Spirit”, belongs to the inner space of the community and leads an orderly (defined by the Bible) way of life. At the same time there is a boundary being drawn that separates them from the laymen, “lost” ones and the disordered way of life which come from the “darkened” consciousness of the worldly people (the ignorance of the fact that Jesus atoned all the sins as well as showed the way to the salvation, and misunderstanding of the Bible). The religious self-consciousness of the newly “born again” Christians is based on the continuous intimate relationship with the God that is mediated through the Bible and a prayer. According to them, the Holy Spirit makes this relationship possible. This intimate communication with God includes asking the God and listening to him when reading the Bible (“the word of God”). Also, he is also praised and he is pleaded by a prayer. The notion of mission is essential to the identity of the “born again” Christian. A mission is a carrying out the “word of the God” into the world. The notion of the mission defines the stance of the “born again” Christian towards the world and pertains to the significant conceptions (with regard to the eternity) of the cultivation of the character and the “desires of the heart”, and the expedient use of the worldly life that was granted by the God.Vytauto Didžiojo universiteta