The management of education of mathematically gifted children at secondary school

Edukologai gabių vaikų ugdymą nagrinėja įvairiais aspektais: identifikavimo, veiklos organizavimo, vertinimo ir įsivertinimo, tačiau stokojama edukologinių įžvalgų apie gabių vaikų ugdymo vadybą bendrojo lavinimo mokykloje. Problema. Kokia yra matematikai gabių vaikų ugdymo vadyba pagrindinėje mokykloje, kokios jos tobulinimo prielaidos? Darbo objektas. Matematikai gabių vaikų ugdymo vadyba pagrindinėje mokykloje. Darbo tikslas. Atskleisti matematikai gabių vaikų ugdymo vadybos pagrindinėje mokykloje ypatumus ir numatyti jos tobulinimo prielaidas. Darbo uždaviniai. Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie matematikai gabių vaikų ugdymą, išryškinant vadybines šio proceso dimensijas. Atskleisti matematikai gabių vaikų atpažinimo proceso vadybinius aspektus. Ištirti mokytojų ir mokyklos vadovų požiūrį į matematikai gabių vaikų ugdymo organizavimą pagrindinėje mokykloje. Atskleisti mokyklų vadovų požiūrį į matematikai gabių vaikų ugdymo planavimą pagrindinėje mokykloje. Tyrimo teorinį naujumą sudaro tai, kad pirmą kartą matematikai gabių vaikų ugdymas nagrinėjamas vadybiniu aspektu. Ištirtos matematikai gabių vaikų ugdymo planavimo ir organizavimo prielaidos yra aktualios bendrojo lavinimo mokyklų vadovams ir tyrėjams. Tyrimo praktinį reikšmingumą sudaro tai, kad empiriškai ištirta matematikai gabių vaikų ugdymo vadyba pagrindinėje mokykloje. Tyrimo pagrindu suformuluotos išvados ir rekomendacijos matematikos mokytojams, ugdymo įstaigų vadovams ir švietimo politikams. Tyrimo metu buvo naudojama mokslinės pedagoginės, psichologinės literatūros analizė, dokumentų analizė, anketinė matematikos mokytojų ir mokyklos vadovų apklausa, statistinė empirinių domenų analizė. Anketos parengtos dviem respondentų grupėms: mokyklų vadovams ir pavaduotojams ugdymui bei matematikos mokytojams, dirbantiems 5 – 10 klasėse. Apklausoje dalyvavo 162 respondentai: 59 mokyklos vadovai ir 103 matematikos mokytojai. Remiantis mokslinės literatūros analize parengtose anketose naudoti uždari, atviri klausimai, profesinės ir ugdomosios veiklos aprašai. Atlikto tyrimo duomenų statistinė analizė remiasi daugiausiai aprašomąja statistika. Duomenys apdoroti naudojant SPSS for Windows 12.0 duomenų analizės programą, taikant kokybinių tyrimų atviro kodo programą ,,Kokybis“. Ryšių statistiniam įvertinimui taikyti Spearmano koreliacijos koeficientai (pasirinkta p < 0,05). Tyrimo rezultatai rodo, kad sudėtinga yra pati gabumų sąvoka. Vieningos gabių vaikų apibrėžimo sąvokos nėra, yra įvairios gabumus aiškinančios teorijos, tačiau visos jos akcentuoja esminį gabumų struktūrinį elementą – intelektinius gebėjimus. Šiuolaikiniuose gabių vaikų apibrėžimuose minimi ir kūrybiniai gebėjimai, todėl gabumai – tai ne tik aukštas intelektinių gebėjimų lygis, bet ir gebėjimas spręsti problemas bei kūrybiškumas. Iki šiol nėra vienintelio visų šalių priimto gabių vaikų apibrėžimo, nėra vienintelio būdo jiems atpažinti ir ugdyti. Gabių vaikų identifikacija mūsų šalyje yra probleminė sritis. Mokyklų vadovų ir mokytojų nuomonė apie matematikai gabių vaikų identifikavimą nesutampa: mokytojų teigimu, jie gerai žino ir geba nustatyti matematikai gabius mokinius, tačiau mokyklų vadovų nuomone, mokytojams trūksta specialiai paruoštų ir aprobuotų gabumų nustatymo testų Ugdant matematikai gabius vaikus mokyklose vyrauja ugdymo turinio diferencijavimo, turtinimo edukacinė praktika. Mažai dėmesio skiriama ugdymo turinio spartinimui ir darbo su matematikai gabiais mokiniais planavimui. Ugdymo įstaigose valdymo lygmeniu nepakankamas dėmesys skiriamas darbo su gabiais vaikais planavimui, organizavimui bei stebėsenai. Organizuojant matematikai gabių vaikų ugdymą mokyklose iškyla problemų, susijusių su mokyklų finansavimu, valandų paskirstymu, mokytojų kompetencija, mokinių identifikavimų, krūvio mokiniams ir mokytojams padidėjimu bei vaikų motyvacija.The education of gifted children is being examined from various aspects: identification, organization of practical activities, assessment and self- evaluation. However, there is a lack of educational insight into the management of education of mathematically gifted children at secondary school. The results suggest that the concept of talent is quite complex and there is an obvious lack of precise definition of a talented student. There are quite many theories explaining the concept of talent however all of them emphasize only a key structural element of talent - the intellectual ability. In the modern definitions of gifted and creative students not only a high level of intellectual capacity is mentioned, but also the ability to solve problems, and creativity. The aim. To investigate and disclose the managerial aspects of education of gifted children at secondary school. Objectives: 1. To analyze the scientific literature on mathematically gifted students, highlighting the managerial dimensions of the process. 2. To reveal the managerial aspects of identification of mathematically gifted students. 3. To investigate the teachers’ and school principals’ approach to the organization of education of mathematically gifted students at secondary school. 4. To reveal the attitude of school principals to the planning of education of mathematically gifted students. Methods used: The investigation was carried out using questionnaires, the analysis of science literature , the survey of standard acts and statistic analysis of empiric data. The data were processed using SPSS 12.0 for Windows, the evaluation of Spearman correlation coefficients and open source program ,,Quality” (KOKYBIS). Sampling: 162 respondents (103 teachers and 59 school principals) from schools in Vilnius. Main results and conclusions: 1. The identification of gifted children at schools of Lithuania is a problem area. 2. The opinions of school principals and those of teachers of mathematics about the identification of gifted children do not coincide: teachers say they are well aware and are able to identify mathematically gifted students while the principals consider there is a lack of specially prepared tests with the help of which teachers would identify such students. 3. In the educational process of gifted children the priority is given to differentiation and the enrichment of educational domain. Little attention is paid to the acceleration of the curriculum and planning of educational process with mathematically gifted students. 4. The managerial aspect of teaching mathematically gifted students is not well developed. Not enough attention is paid to planning, organizing and monitoring of work with gifted students. 5. The education of mathematically gifted children face many other problems. These are the financial problems, the amount of hours given at school to teach mathematics, teachers’ competence, the identification of gifted students, students’ motivation and others.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta