National policy of citizenship in Lithuania (public policy aspect)

Pastaruoju metu globaliai vykstantys migracijos procesai bei su jais susiję teisiniai, politiniai bei ekonominiai piliečių bei nacionalinių valstybių interesai skatina įvairius debatus bei konkrečius pokyčius valstybių nacionalinės pilietybės politikose. Šiuo metu Lietuvos nacionalinės pilietybės politika yra centrinė Lietuvos viešosios politikos tema – jau kelerius metus viešojoje erdvėje svarstomi teisinio dvigubos pilietybės problemos sprendimo pasiūlymai, tačiau daugumą tenkinančio šios problemos sprendimo varianto rasti kol kas nepavyksta. Daug dėmesio viešosios politikos darbotvarkėje sulaukia ir kitas nacionalinės pilietybės politikos elementas – Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka. Be to, stiprėjantys imigracijos procesai Lietuvoje, tikėtina, netolimoje ateityje privers peržiūrėti ir Lietuvos pilietybės teisiniame reglamentavime įtvirtintas natūralizacijos sąlygas, kurias turi atitikti Lietuvos pilietybės siekiantys asmenys. Šis darbas tiria Lietuvos Respublikos nacionalinės pilietybės politiką viešosios politikos aspektu. Darbe siekiama apibrėžti nacionalinės pilietybės politiką kaip viešosios politikos rūšį, palyginus Lietuvos, Lenkijos bei Vengrijos nacionalinės pilietybės politikas, įvardinti jų liberalumo laipsnį ir nustatyti pagrindinius jų panašumus bei skirtumus. Be to, darbe analizuojamos natūralizacijos politikos ypatybės Lietuvoje, nagrinėjamos diskusijos dėl dvigubos pilietybės problemos sprendimo ir naujausi teisinio reglamentavimo pakeitimai. Siekiant akademiškai bei išsamiai atlikti tyrimą buvo naudojamos mokslinės literatūros šaltinių, teisės aktų bei spaudos analizės. Taip pat buvo atliekamas kokybinis tyrimas: respondentai apklausiami naudojant pusiau standartizuoto interviu metodą. Analizuojant Lietuvos, Lenkijos bei Vengrijos nacionalinės pilietybės politikos ypatumus pasitelktas fokusuoto lyginimo metodas. Šia studija atskleisti pagrindiniai Lietuvos nacionalinės pilietybės politikos bruožai ir tikslai. Konstatuota, jog Lietuvos Respublikos nacionalinės pilietybės politika tiek natūralizacijos, tiek ir dvigubos pilietybės aspektais yra gana uždara. Toks pilietybės politikos konservatyvumas atspindi svarbiausius nacionalinės pilietybės politikos tikslus Lietuvoje – nacionalinės konsolidacijos bei teritorinio-tautinio bendruomeniškumo užtikrinimą. Be to, dvigubos pilietybės problemos ilgalaikis neišsprendimas parodo Lietuvos nacionalinės pilietybės politikos neapibrėžtumą ir iracionalų jos formavimą.The worldwide migration processes and the juridical, political and economical interests of citizens and national states, connected with them, have been taking place recently. Consequently, different debates and specific changes in national citizenship policy are being encouraged. At the moment, the policy of the national citizenship of Lithuania is the central subject of Lithuania public policy. The proposals of legal solutions for the dual citizenship problems have already been considered for several years in public. Another element of national citizenship policy, which requires a lot of attention in the agenda of public policy, is granting a citizenship by the way of exception. Moreover, it seems that in the nearest future the intensifying immigration processes will force to look over the naturalization conditions consolidated by Lithuanian citizenship legal regulation. These requirements should be satisfied by a person seeking to get Lithuanian citizenship. This study investigates the Lithuanian policy of the national citizenship from the aspect of the public policy. The aim of this work is to determine the policy of the national citizenship as a sort of the public policy; to compare the policy of national citizenship in Lithuania, Poland and Hungary, to present its degree of liberal views and to define the main similarities and differences. Moreover, the peculiarities of naturalization politics in Lithuania are analyzed; the discussions about the solution for dual citizenship problem and juridical regulation are examined in this work. On purpose to complete the study academically and thoroughly, scholar literature, law acts and press analysis took place. Qualitative research was also performed: half-standardized interview method was implemented for questioning the respondents. To analyze the peculiarities of national citizenship policy of Lithuania, Poland and Hungary, focusing comparative method was used. This study revealed the principal characteristics and objectives of Lithuanian national citizenship policy. It was stated, that national citizenship policy of Lithuania is rather confined from both aspects, naturalisation as well as dual citizenship. Such conservatism of citizenship policy manifests the assurance of the national consolidation and territorial-ethnic sociality, which are the cardinal aims of citizenship policy in Lithuania. Moreover, the disability to solve the long-range problem of dual citizenship proves the indefiniteness and irrational modelling of Lithuanian national citizenship policy.Vytauto Didžiojo universiteta