Expression of national identity in Lithuania, Latvia and Estonia 2004-2011: Comparison analysis

Tapatumo paieškos šiandieniniame pasaulyje tampa neatsiejamos nuo žmogaus kasdienybės. Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojame apie pilietinės visuomenės problemas, toleranciją, seksualines ir tautines mažumas. Šios diskusijos tampa glaudžiai susijusios su visuomenių tyrimais. Šio magistrinio darbo pagrindinis tikslas yra ištirti kokios nacionalinio tapatumo charakteristikos dominuoja Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2004 – 2011 m. ir jas palyginti. Šiam tikslui įgyvendinti pasirinktas pagrindinis darbo objektas yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės tapatybės. Per pagrindinius darbo su šaltiniais metodus – analizę, taikomą analizuoti apklausų statistiką, bei lyginamąjį metodą, kuriuo buvo lyginami trijų Baltijos valstybių nacionalinių bei regioninių tapatybių bruožai, buvo siekta atsakyti į pagrindines iškeltas darbo problemas - kuo paremti nacionaliniai tapatumai? kiek valstybių tapatumai yra monolitiški ir kiek jie yra pajėgūs priimti kitas tapatumo rūšis? Uždaviniai skambėjo taip: išskirti ir išanalizuoti etnolingvistinės, pilietinės ir regioninės tapatybės modelių pagrindinius kriterijus, ištirti ar etnolingvistinis ir pilietinis nacionaliniai tapatumai išskiria vienas kitą ar papildo Baltijos šalyse, išanalizuoti kiek trijų Baltijos valstybių nacionaliniai tapatumai pajėgūs priimti viršnacionalinę tapatybę ir kiek jie skaidosi į regioninę tapatybę, ištirti, kokią valstybių visuomenę – atvirą ar uždarą atskleidžia tapatybių modelių tyrimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Galima teigti, jog įgyvendinant uždavinius iš dalies problemos darbe atsakytos. Darbe ištirta, kad valstybes priskirti vienam modeliui yra sunku, nes ryškėja naujų tapatybių bruožai, tokie kaip viršnacionalinis bei subnacionalinis tapatumai. Tyrimo metu, analizuojant apklausas, pateiktas Eurobarometre ir Europos Vertybių Studijose, buvo atskleista, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2004 – 2011 metais nacionalinis tapatumas yra labiau paremtas etnolingvistiniais tapatybės modelio kriterijais (ypač Lietuvoje ir Latvijoje), bet pilietinio tapatumo bruožai taip pat egzistuoja šiose valstybėse (ypač Estijoje), todėl abu modeliai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ne išskiria vienas kitą, bet papildo. Tačiau tokia nacionalinė tapatybė nėra visiškai pajėgi priimti viršnacionalinę Europinę tapatybę ir nacionalinė tapatybė Baltijos valstybėse, skirtingai nuo daugumos Vakarų Europos valstybių, ES kontekste nėra linkusi skaidytis į regioninę tapatybę. Šis tyrimas taip pat atskleidžia, kad labiausiai monolitišką nacionalinę tapatybę turi Lietuva, mažiau monolitišką – Latvija, tuo tarpu Estija demonstruoja atviresnę nei Lietuvoje ir Latvijoje nacionalinę tapatybę, todėl ateityje turėtų būti pajėgi derinti keletą tapatumo rūšių.Nowadays the search of identity become concurrent with casual people‘s life. Recently an increasing number of discussion about problems of civil society, tolerance, sexual and ethnic minorites. These discussions are related with national identity analysis. The main aim of this master thesis is to find out what characteristics of national identitiės are dominant in Lithaunia, Latvia and Estonia in 2004 – 2011 years and to compare them. The primary and key surveying object is national identities. The methods used in this work were: analysis which was applied to analize the statistics of surveys and another method was comparison of national and regional features of identities of Baltic States. By using these methods main problems such as: how are based national identities? Are they monolithic enough? Are they able to accept other types of identities? were carried out. One of the tasks was to distinct and analize the main criterias of ethnolinguistic, civil and regional identity models. Another task was to find out whether ethnolinguistic and civil national identities distincts or adds to each other in the Baltic States. Third task was to analize if national identities of three Baltic States are able to accept supranational identity and to reveal if it is possible to disintegrate into regional identity. The last task was to find out whether societies in Lithuania, Latvia and Estonia are inclusive or exclusive. All these problems were explained by carrying out these tasks. Results shows that it is difficult to atribute countries to one exact model of identity because of rise of new identities such as supranational and subnational identities. By analyzing surveys from Eurobarometer and European Value Studies as a result was found that national identity in Baltic States (especially in Lithuania and Latvia) during 2004 – 2011 is more ethnolinguistic type. But results shows that features of civil identity as well exists in these countries (especially in Estonia) and both of them adds to each other. Such national identities are not able to accept European and regional identities and differently from the Western countries national identity is not susceptible to divide in the context of European Union. Also this paper states that most monolithic national identity is in Lithuania, less monolithic in Latvia while Estonia shows more exclusive national identity comparing to Lithuania and Latvia and that leads that in the near future Estonia will be able to manage several types of identities.Vytauto Didžiojo universiteta