Gimtosios kalbos įtaka anglų kalbos intonacijų suvokimui ir interpretavimui

The present study aims at presenting the exact ways the mother tongue influences the perception and interpretation of intonation patterns in the English language by Lithuanian and Russian learners of English. Qualitative analysis of the topic related literature was carried out in order to establish the theoretical background for the research. On the basis of the findings a questionnaire was designed, that presented controversial instances of the perception and interpretation of English intonation and was aimed at revealing the influence of the mother tongue in this process. A pilot study was conducted in which 70 students of Vilnius University and Lithuanian University of Educational Sciences took part. The primary data were obtained in the form of the learners’ responses. As the primary method for the analysis of the data obtained the quantitative approach was used. The exact occurrences of certain nuclear tones at certain places were counted. Qualitative follow-up was used to interpret the results taking into consideration the mother tongue of the subjects. The results revealed that English intonation patterns are perceived and interpreted differently by the Lithuanian-speaking and Russian-speaking students.Intonacijos svarba vis dažniau akcentuojama mokslinėje literatūroje, tačiau jos nagrinėjimui nėra skiriamas pakankamas dėmesys. Kalba nėra monotoniška, ją lemia skirtingos intonacijos. Daugelio kalbų intonacijos turi bendrų bruožų, savybių, tačiau jos funkcijos ir modeliai perteikia skirtingus prasmės aspektus. Darbo tikslas yra pateikti lietuvių ir rusų gimtosios kalbos įtaką anglų kalbos intonacijų suvokimui ir interpretavimui remiantis konkrečiais atvejais. Darbo uždaviniai: išanalizuoti mokslinę literatūrą, susijusią su anglų, lietuvių ir rusų kalbų intonacijomis; ištirti gimtosios kalbos įtaką anglų kalbos intonacijų suvokimui ir interpretavimui; pateikti tikslius skirtingų kalbų intonacijų interferencijos atvejus ir problemines sritis; remiantis teorine ir tyrimo metu gauta medžiaga, pagrįsti problemiškiausias anglų kalbos intonacijų suvokimo ir interpretavimo sritis. Remiantis moksline literatūra, buvo sudarytas klausimynas. Klausimyną sudarė 20 sakinių, kuriuose studentai turėjo sužymėti kirčius, pauzes ir tonus. Specialūs paaiškinimai, kurie padėtų studentams teisingai interpretuoti sakinius, buvo pateikti skliaustuose. Pilotinio tyrimo metu buvo išdalinta 70 anketų Vilniaus universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto anglų filologijos studentams. Gauta 30 anketų užpildytų lietuvių, kaip gimtąją kalba kalbančių ir 25 anketos užpildytos rusų, kaip gimtąją kalba kalbančių studentų. 15 anketų tyrimo duomenų analizei buvo netinkamos. Tyrimo metu buvo suskaičiuoti teisingi ir neteisingi atsakymai, kurie buvo interpretuojam, atsižvelgiant į respondentų gimtąją kalbą ir galimą kalbų interferenciją. Tyrimo rezultatai rodo, kad respondentai, kurių gimtoji kalba yra lietuvių, ir respondentai, kurių gimtoji kalba yra rusų, skirtingai suvokia ir interpretuoja anglų kalbos intonacijas. Lietuviškai kalbantieji respondentai gerai atpažįsta žemąjį krintantįjį toną konstatuojamuosiuose sakiniuose, taip pat aukštąjį krintantįjį toną ir žemąjį kylantįjį toną bendruosiuose klausimuose. Tuo tarpu jiems sunkiau sekasi atpažinti žemąjį krintantįjį toną specialiuosiuose klausimuose ir žemąjį kylantįjį toną nurodantį frazės neužbaigtumą. Akivaizdžius sunkumus kelia angliški sudėtiniai tonai: krintantysis-kylantysis ir kylantysis-krintantysis. Respondentai, kurių gimtoji kalba yra rusų, parodė panašius rezultatus nustatant žemąjį krintantįjį toną konstatuojamuosiuose sakiniuose, žemąjį kylantįjį toną bendruosiuose klausimuose. Jie taip pat susidūrė su sunkumais atpažįstant žemąjį krintantįjį toną specialiuosiuose klausimuose ir žemąjį kylantįjį toną nurodantį frazės neužbaigtumą. Tačiau, respondentams, kurių gimtoji kalba yra rusų, sunkiausia buvo atpažinti aukštąjį krintantįjį toną, kadangi rusų kalbos intonacijų sistemoje nėra šio angliško tono atitikmens. Šiai respondentų grupei buvo lengviau nustatyti kylantįjį-krintantįjį toną, nei lietuviškai kalbantiems respondentams. Krintantysis-kylantysis tonas sukėlė sunkumų ir respondentams, kurių gimtoji kalba yra rusų.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta