The representation of dream in Leonardas Gutauskas‘s novel ″Vilko dantų karoliai″ and Herbjørga Wassmo ″The seventh meeting″

Šiame darbe buvo analizuojami literatūriniai sapnai, remiantis analitiniu, interpretaciniu, naratologiniu, kino teorijos, V. Proppo „Pasakos morfologijos, C. G. Jungo archetipų teorijos interpretaciniais tyrinėjimo metodais. Tyrinėjimo šaltiniai – šiuolaikiniai romanai: norvegės H. Wassmo bei lietuvio L. Gutausko „Septintas susitikimas“ ir „Vilko dantų karoliai“. Šių autorių veikalai pasirinkti dėl juose sutinkamų sapnų parankumo šio darbo tyrinėjimo analizei. Darbe siekta remiantis Prince’o ir Jungo pasiūlytomis technikomis analizuoti literatūrinius sapnus, juos siejant, taikant jiems kinui būdingas sąvokas, sampratas, teorijas siejant sapnus su mitais bei pasakomis. Šiam tikslui pasiekti darbe buvo atliekami tokie uždaviniai: teoriškai formuluota sapno kaip naratyvo samprata, ieškota kino naratyvo principų sapne. Taip pat bandyta atpažinti sapne pasireiškiančius pasakos ar sakmės siužetus ir motyvus, rasti sąsajas tarp mito ir sapno, ieškota archetipinių vaizdinių sapnuose. Toks darbo objektas pasirinktas ne atsitiktinai: svarbus aspektas, kuris skatina rašytojus integruoti sapnus į kūrinio meninę realybę – tai troškimas artikuliuoti komplikuotas šiuolaikinio subjekto patirtis, susijusias su „tiesos“ pažinimu ir jos perteikimu. Įterpti į tekstą sapnai veikia kaip intertekstas, perkoduojantis siunčiamą pranešimą kita „kalba“. Atkodavus sapną, jo reikšmė gali būti vartojama kūrinio prasmės įtaigai stiprinti. Pats literatūrinis sapnas, jį ypač mėgstančių rašytojų kūryboje arba kai sapnas tampa kūrinio struktūros kompozicijos ar siužetinio sumanymo pagrindu, nuolat atkreipia literatūrologų dėmesį. Tad tokio objekto pasirinkimas sąlygoja ir jo aktualumą šiandieniniame moksliniame pasaulyje. Darbo problema yra ta, kad daugelis pasaulio tyrinėtojų sapno nelaiko naratyvu, kadangi, jų manymu, sapnas yra paremtas haliucinaciniu suvokimu, tad jis negali būti patikimas naratyvas. Vienintelis kelias, kuriuo galima eiti tiriant sapno naratyvą – tai ieškoti jo sąsąjų su kino naratyvu. Išanalizavus pasirinktus sapnus paaiškėjo, kad sapną galima laikyti naratyvu, nes jis turi visus naratyvui keliamus reikalavimus: fabulą, fokusuotę, siužetą. Taip pat pastebėta, kad sapno ir kino naratyvai naudoja tas pačias specifines raiškos priemones: vaizdų sulėtinimą, saspensą, veiksmas vyksta vadinamuoju medžioklės principu. Sapnuose gausu pasakai ir mitui būdingų motyvų, elementariųjų pasakos siužetų, atsispindi kosmogonio mito struktūra. Sapnai mėgiami vaizduoti simboliškai, alegoriškai. Šiame darbe atlikta sapnų analizė juos tyrinėjant skirtingais metodais padėjo įžvelgti daugiau prasminių niuansų ir perspektyvų.In this work in nonintegration way the literary dreams were analyzed, according to analytical, interpretational, narathological, theoretical instruments, offered by Russian formalism, C. G. Jung’s theory of archetypes. The sources of research – 8 literary dreams of Herbjørg Wassmo‘s novel „Septintasis susitikimas“ and Leonardas Gutauskas‘ first part of „Vilko dantų karoliai“. The literary dream itself in the creation of its admirers or when it becomes a basis of the composition structure of creation, constantly attracts the attention of people in literature. So the choice of such an object also determines its topicality in the contemporary scientific world. The works of these authors are chosen due to handiness of dreams for the research analysis of this work. In this work it was tryed, according to technics, offered by Prince and Jung, to analyse the literary dreams, by relating it, applying cinematic concepts, conceptions, theories, relating dreams with myths and fairy-tales. To archieve this goal there were formulated such tasks: to theoreticaly formulate the conception of dream, as narrative, to look for the principles of cinematic narrative in the dream, to recognize the plots and motives of fairy-tale and saga, which come through it, to find the relations between the myth and dream, to look for an archetypical visuals in the dreams. Such an object of work was chosen nonaccidentally: the important aspect, which encourages writers to integrate dreams in artistical reality of creation – is the wish to articulate the complicated experiences of contemporary subject, linked with recognition of „true“ and its rendering. The dreams, inserted in text, work like an intertext, which codes the message being sent in the different „language“. When the dream is decoded, its meaning can be used to strenghten the suggestion of creation‘s meaning. When the chosen dreams was analyzed, it emerged that dream can be concidered as narative, because it has all requirements, needed for narrative: the plot, focusing, story. Also it was noticed that narratives of dream and the cinema use the same specific means of expression, dream has all basic elements, used in cinema: dramatical situation, suspense, event, progression of complications, barriers, culmination and upshot. Also in the dream we meet the montage, shift of recourse, stop of shots. The dream records only the event. The particularity doesn‘t fit for it. In the dreams there are plenty of motives, common in fairy-tale and myth, basic plots of fairy-tale, also it reflects the structure of cosmogonic world. Dreams contain some, although inconsistent, fairy-tale‘s functions, abstracted by Russian scientist Propp. Also, the elementary plots of fairy-tale, which allows to classify them, can be seen in dreams. The analysis of dreams, performed in this work, researching them in various different methods, helped to envisage more notional nuances and perspectives.Vytauto Didžiojo universiteta