Švietimo ir socialinės nelygybės sąveikos fenomenas: Lietuvos kontekstas

The aim of the dissertation research is to identify the features of Lithuanian educational system affecting social inequality in the direction to stimulation or reduction. The role of education regarding social inequality is one of the most controversial objects of scientific discussions. Is education an effective foundation of society emancipation, equal wrights and social mobility, or on the contrary, it enhances the current structure of the society? It is an open question for scientific discussions. Researches show that education connect in itself two contradictional elements: on the one hand, it is one of the most widely acknowledged social “elevators” helping to rise by the steps of social status, on the other hand, education also has the function of mobility control. Many researches revealed that correlations between education and social status of a man in different countries are different. Thus the role of education with respect to social inequality is directly connected with social, economical and cultural specificity of the country. The dissertation research employs tools of qualitative research, and they allow describe the relationship between education and social inequality as well as identify concrete features of education system that diminish or/and increase social inequality in specific socio-cultural and economic conditions in Lithuania. The composition of the research sample includes the levels of national politics and self-government, institution (education and other social institutions) and individual (teachers, social pedagogues, and others as well as persons from families of low social level). This diversity has allowed realise a holistic approach and avoid fragments.Disertacijos tikslas - identifikuoti Lietuvos švietimo sistemos bruožus, paveikiančius socialinę nelygybę jos skatinimo arba redukavimo kryptimi. Švietimo vaidmuo socialinės nelygybės atžvilgiu yra vienas prieštaringiausių mokslinių diskusijų objektas. Ar švietimas iš tiesų yra efektyvus visuomenės emancipacijos, lygių galimybių bei socialinio mobilumo pamatas, ar atvirkščiai – linkęs išlaikyti esamą socialinę visuomenės struktūrą dar šiandien yra atviras mokslinėms diskusijoms klausimas. Tyrimai rodo, jog švietimas savyje apjungia du prieštaraujančius pradus – viena vertus, jis yra vienas plačiausiai pripažintų socialinių „liftų“, padedančių pakilti socialinio statuso laipteliais aukštyn kita vertus, švietimas atlieka ir mobilumo kontrolės funkciją. Dauguma tyrimų atskleidė, jog skirtingose šalyse koreliacijos tarp išsimokslinimo ir užimamo statuso yra skirtingos. Taigi, švietimo vaidmuo socialinės nelygybės atžvilgiu, tiesiogiai siejasi su šalies socialiniu, ekonominiu ir kultūriniu specifiškumu. Disertaciniame tyrime taikytos kokybinio tyrimo priemonės kaip tik ir leido aprašyti švietimo ir socialinės nelygybės sąryšius bei identifikuoti konkrečius švietimo sistemos bruožus, mažinančius ir/arba didinančius socialinę nelygybę specifinėmis Lietuvos sociokultūrinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Sudarant tyrimo imtį kryptingai buvo apjungtas nacionalinės politikos ir savivaldos lygmuo, institucinis (švietimos ir kitos socialinės institucijos) bei individualus lygmuo (mokytojai, socialiniai pedagogai ir kt. bei žemo socialinio sluoksnio šeimose augusių asmenų gyvenimo istorijos) leido realizuoti holistinę tyrimo prieigą ir išvengti fragmentiškumo.Vytauto Didžiojo universiteta