Church bells of the Grand Duchy of Lithuania and their founders

Disertacijoje analizuojami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bažnyčių varpai ir jų gamintojai. Darbas apima chronologinį periodą nuo XIV a. iki XVIII a. pabaigos. Pirmą kartą aptarti lietuviškosios kampanologijos šaltiniai bei pateikta išsami lietuviškosios kampanologinės literatūros apžvalga. Nemažai dėmesio skirta istorinių varpų gamybai ir puošybai – rekonstruotos senosios varpų gamybos ir puošybos technologijos, atskleisti pagrindiniai varpų puošybos būdai ir kompozicinės schemos, aptariamos varpų isnkripcijos, nagrinėjami jų tipai bei paleografija. Disertacijoje surinkti ir pateikti duomenys apie seniausius išlikusius Lietuvos varpus, atskleista ankstyvųjų varpų istorija, išsiaiškintos pagrindinės Lietuvos varpų dirbtuvės bei užsienio varpų gamybos centrai tiekę instrumentus į mūsų kraštą. Aptariami Lietuvos varpams lemtingi istoriniai įvykiai, jų pasekmės ir varpuose išlikę atspindžiai. Daug dėmesio skirta Lietuvoje dirbusiems varpų liejikams – aptariamas atskirų meistrų kūrybinis palikimas, pateikta išlikusių varpų menotyrinė analizė, atskleisti atskiriems autoriams būdingi savitumai. Daugiausiai dėmesio skirta gausiausiai išlikusiam baroko epochos varpų paveldui ir visų pirma reikšmingiausiems, meistrams – J. Breuteltui ir J. Delamarsui. kilusiems iš Lotaringijos. Atskleidžiamas J. Breutelto kūrybos inovatyvumas ir jis laikomas pirmuoju baroko epochos varpų liejiku ne tik LDK, bet ir platesniame Baltijos jūros pietryčių regione. Pirmą kartą plačiau apibūdinama XVIII a. Vilniuje veikusi tėvo ir sūnaus Tomo ir Antano Apanavičių liejykla ir joje nulieti varpai, kurie, daugumoje neturintys gamintojų signatūrų.The dissertation analyzes the church bells of the Grand Duchy of Lithuania and their founders. The work covers the chronological period from the 14th century until the end of the 18th century. For the first time the sources of Lithuanian campanology are discussed and a detailed survey of Lithuanian campanological literature is given. Much attention is paid to the production and decoration of bells, old casting and decoration technologies are reconstructed, the main bell decoration techniques and compositional schemes are disclosed, the inscriptions of bells are discussed, their types and paleography are explored. In the dissertation there are collected and presented data about Lithuania‘s oldest surviving bells, early bells history is revealed, the main bell workshops of Lithuania and foreign manufacturing centres which supplied the instruments to our country are elucidated. Fateful historic events for Lithuanian bells, their after-effects and survived reflections in bells are discussed. Much attention is paid to the bell founders who worked in Lithuania, creative heritage of separate masters is discussed, art criticism analysis of the survived bells is presented, uniqueness of individual authors is revealed. Most attention is paid to the bell heritage of the baroque era, as the most copious survived heritage, and, first of all to the most significant masters J. Breutelt and J. Delamars who were originally from Lotharingia. J. Breutelt‘s creative innovation is revealed and he is considered the first baroque bell founder not only in the Grand Duchy of Lithuania but also in the wider south-east region of the Baltic sea. For the first time Tomas and Antanas Apanavičius foundry, which functioned in the 18th century in Vilnius as father and son‘s foundry, is more widely described and the bells cast in it, most having no signatures of masters, up to now have not attracted wider attention of researchers.Humanitarinių mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta